Nors koncertą pasitiko lietaus lašai ir retkarčiais į kiemą užsukdavo vėjo gūsiai, atrodė, kad tai tapo organiška renginio dalimi, papildančia muzikinę atmosferą ir sustiprinančia emocinį poveikį. Žiūrovai, klausydamiesi gyvai atliekamos muzikos iš legendinių spektaklių, braukė ašaras ir jautėsi dėkingi galėję dar kartą išgyventi Nekrošiaus kūrybos dvasią. Teatralizuotą koncertą papildė ekranuose rodomos vizualizacijos – archyvinės spektaklių akimirkos su gerai atpažįstamais aktorių veidais, scenografijos eskizai, kostiumų brėžiniai, kuriuos kūrė E.Nekrošiaus žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva ir režisieriaus sūnus Marius Nekrošius.
Emocijos po susitikimo su Nekrošiaus teatro muzika
Šis koncertas tapo giliu emociniu susitikimu su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pasauliu. Ne vienam žiūrovui tai buvo daugiau nei koncertas – tai buvo simbolinis sugrįžimas į laikus, kai scena alsavo jo vizijomis ir garsais. Tarp susirinkusiųjų – ne tik ilgamečiai žiūrovai, bet ir patys režisieriaus mokiniai, kolegos, scenos bendražygiai. Kiekvienam jų šis vakaras virto intymia akistata su prisiminimais, klausantis gyvai atliekamos muzikos, kuri kadaise skambėjo spektaklių „Hamletas“, „Faustas“, „Metai“ ar „Otelas“ scenose.
Po renginio savo mintimis pasidalijo kartu su režisieriumi dirbęs aktorius Simonas Dovidauskas, šįkart kaip žiūrovas atvykęs pagerbti savo autoriteto kūrybos. Jis neslėpė jaudulio ir atvirai dalijosi mintimis apie šią patirtį.
„Daug prisiminimų, daug gražių minčių. Eimuntas Nekrošius visada bus mano autoritetas. Kai jo neliko – atsivėrė juoda skylė. Per „Hamleto“ muziką nuriedėjo dvi ašaros, pagavo tikra emocija... Gal todėl, kad tame spektaklyje vaidinau, gastroliavau su juo, buvau Gaublio teatre, turėjau laimę prisiliesti prie Nekrošiaus kūrybos. O gal todėl, kad jo tiesiog pasiilgau? Jo minčių, gylio, juokų, jo „lakmuso popierėlio“... Gyvename toliau, kažką darome, bet ta skylė, bent jau man, niekada neužsivers“, – jautriai dalijosi aktorius.
Pasibaigus teatralizuotam koncertui, žiūrovai dar ilgai atsistoję plojo muzikantams ir aktoriams, taip neslėpdami dėkingumo už sukurtą renginį ir jausmą. Po šios patirties savo emocijomis pasidalijo ir muzikologė Veronika:
„Nekrošius gyvas… Ši muzika tai tik įrodo! Ji gali gyvuoti ir toliau, net nesant režisieriaus. Tai kitas jo kūrybos pateikimo kampas, ištrauktas dėmuo – muzika – ir pateiktas savarankiškai. Orkestras įrodė, kad ji geba kvėpuoti savarankišku gyvenimu ir tai buvo puiki patirtis“.
Renginio svečiai Vita ir Kęstutis pridūrė: „Labai įspūdingos vizualizacijos – nuotraukos, vaizdai… Ir nuostabi vietos parinktis – Vilniaus universiteto Didysis kiemas šiam koncertui tiko idealiai.“
Muzika – kaip atskira emocinė patirtis
Scenoje pasirodė Andrius Mamontovas, perkusininkai Arkadijus Gotesmanas ir Arnas Mikalkėnas, Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), aktoriai Vladas Bagdonas, Viktorija Kuodytė, Gabrielia Kuodytė, Margarita Žiemelytė. Dirigavo Martynas Staškus. Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus šiam renginiui taip pat atidavė visą savo širdį – jie ne tik muzikavo, bet ir tapo teatralizuoto sumanymo aktoriais.
Skambėjo muzika iš tokių legendinių spektaklių kaip: „Hamletas“, „Otelas“, „Makbetas“, „Faustas“ (F. Latėnas), „Metai“, „Giesmių giesmė“, „Vyšnių sodas“ (M. Urbaitis), „Pirosmani, Pirosmani“, „Cinkas (Zn)“, „Tuoktuvės“ (A. Martinaitis), „Ivanovas“, „Dieviškoji komedija“ (A. Mamontovas).
Koncertui meninę kryptį suteikė režisierius Kęstutis Jakštas, scenografinius sprendimus kūrė Marius Nekrošius, šviesos dramaturgiją – Audrius Jankauskas, o vaizdo projekcijas – menininkas Rimas Sakalauskas. Kūrybinio proceso patarėju tapo ilgametis Eimunto Nekrošiaus asistentas Tauras Čižas. Scenoje skambėjo Klaipėdos kamerinio orkestro atliekama muzika (meno vadovas Mindaugas Bačkus). Projektą įgyvendino VšĮ „Creators 76“, bendradarbiaudama su teatru „Meno fortas“. Renginys organizuotas „Meno forto“ ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus iniciatyva.
Dar viena proga patirti – jau liepos 12-ąją, Šiluvoje
Projektas tęsiasi – ir visi, kurie nespėjo sudalyvauti Vilniuje, turi dar vieną unikalią galimybę. Liepos 12 dieną teatralizuotas koncertas „Eimunto Nekrošiaus spektaklių muzika“ persikels į Šiluvos Jono Pauliaus II aikštę – sakralų, E.Nekrošiaus istorija alsuojantį Lietuvos kultūros kraštą, iš kurio kilo pats režisierius. Projekto sumanytojai žada, kad dėl to šio renginio emocinis krūvis čia bus dar ypatingesnis – jautrus, tikras ir artimas.
Bilietus į koncertą Šiluvoje galite įsigyti ČIA.
