Sekite 15min Google
Anot Viktorijos, ilgai tobulintas kūrinys buvo atspausdintas nekokybiškai, spalvos iškraipytos, o ilgametę patirtį turinti Lietuvos spaustuvė, dizainerės teigimu, atsakomybės prisiimti neketina.
Apie tai Viktorija atvirai papasakojo socialiniame tinkle „Instagram“. Įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu Žmonės.lt.
Moteris neslėpė emocijų ir prisipažino, kad po to, ką išvydo, prireikė ne vienos dienos atsigauti.
„Aš investavau 20 tūkstančių eurų į naują autorinį darbo kalendorių ir kai pamačiau visą atspausdintą tiražą – vos neapsiverkiau. Turėčiau džiaugtis kaip praeitais metais – cypti prie tų dėžių, pulti rodyti jums, bet aš apsiverkiau. Dvi savaites negalėjau atsipeikėti ir nežinojau ką daryti“, – kalbėjo V.Jakučinskaitė.
Šviesus paveikslas virto nakties tamsa
Dizainerė pasakojo, kad šių metų darbo kalendorių kūrė itin ilgai ir įdėjo daug šilumos. Ji norėjo, kad leidinyje atsidurtų jos pačios tapyti paveikslai bei eskizai, o klientės galėtų ne tik patogiai planuoti savo laiką, bet ir kasdien mėgautis menu. Tačiau būtent čia ir įvyko didžiausia katastrofa.
„Vienam iš viršelių pasirinkau savo naujai išmylėtą paveikslą. Šviesų, žydrą, pilną spalvų ir šviesos. Ir štai, ką aš gavau iš spaustuvės. Mano šviesus, žydras paveikslas virto praktiškai juodu. Atrodo, kad naktis čia yra. Čia yra mergelė iš ryto su vienaragiu, o čia naktinė mergelė. Jau po darbo tokia... Kai sutemo, tai ji tą žirgą atvedė atgal į tvartą“, – ironizavo žinoma moteris.
Iš pradžių Viktorija teigė net negalėjusi patikėti savo akimis, vylėsi, kad galbūt nuovargis daro savo, tačiau kitos dienos rytas stebuklo neatnešė: „Padėjau į šoną, galvoju, pažiūrėsiu rytoj. Rytoj atsikėliau, aš jį pamačiau vėl tokį pat. Jis nesikeičia. Tokį, kokį gavau, toks ir yra.“
Vietoje atsiprašymo – akibrokštas iš gamintojų
Dizainerę labiausiai šokiravo ne tik sugadintas darbas, bet ir ilgalaikių partnerių, su kuriais anksčiau problemų nekildavo, elgesys. Anot jos, praėjusiais metais visos knygutės buvo idealios ir šviesios. Tačiau šįkart spaustuvė ėmė teisintis, kad tai yra technologinės problemos.
„Man pasakė, jog problema yra tai, kad spalva sureagavo su laminatu. Sako, kad sudėtinga spalva, o prieš tai jūs kita spalva spausdinot. Bet juk čia tokios pačios spalvos... Irgi – žydrai pilka. Pasakiau, kad tokio darbo priimti negaliu. Tai nėra mano paveikslas ir aš ne veltui dariau bandymus. Mes spausdinom daug kartų. Taip, fonas patamsintas, bet žirgas tai baltas. Dabar viskas yra pilka“, – apmaudo neslėpė moteris.
Atmetusi nekokybišką tiražą, Viktorija susidūrė su aklinu gamintojų ignoravimu. Spaustuvė visą savaitę tylėjo ir neatsakė į laiškus, o galiausiai pateikė sprendimą, kuris skambėjo tarsi pasityčiojimas.
„Tiesiog pasislėpė. Pagalvojo. Grįžo ir pasakė: „Mes nematome čia problemos. Čia nėra problemos. Jeigu jums nepatinka, tai spausdinkite iš naujo.“ Sakau, taip, atspausdinkite per naujo. Sako: „Puiku, mes atspausdinsime, sumokėkite tiek pat. Mes padarysime jums labai didelę nuolaidą ir galėsite perspausdinti.“ Ta didelė nuolaida buvo tokia, kad aš noriu atspausdinti vienaragį. Tas kitas tamsumas dar gali būti, bet vienaragį bent ir už tą pačią kainą, reiškia, mokėkit dar kartą, mes tau padarysim“, – sunkiai protu suvokiamą verslo požiūrį nupasakojo dizainerė.
Viktorija teigia, kad per ilgus darbo metus su tokia nepagarba susiduria tik gimtinėje: „Aš dirbu ir su italais, ir su kinais ir niekada gamintojas manęs nėra pasiuntęs kuo toliausiai – tik Lietuvoj.“
Ką daryti toliau?
Meninis išsilavinimas ir autorės vizija Viktorijai neleidžia tiesiog numoti rankos į akivaizdų broką, net jei aplinkiniai bando situaciją švelninti.
„Man kaip dailininkei tos spalvos nėra smulkmena. Aš ir jiems sakau, kad aš baigiau dvi dailės mokyklas, Dailės akademiją, aš skiriu spalvas. Aš suprantu, kad čia ne šiek tiek patamsėjo. Aš suprantu kaip menininkė, kas yra padaryta. Paveikslas – murzinas, pilkas ir visiškai neprimena mano idėjos – balto vienaragio“, – teigė kūrėja.
Dabar moteris atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir kreipėsi į savo auditoriją, prašydama patarimo: „Sėdžiu su visu tiražu kalendorių, kuriam išleidau 20 tūkstančių eurų, ir nežinau, ką daryti... Ar perspausdinti viską ir vėl mokėti tuos tūkstančius? Ar man tiesiog susitaikyti, kad išėjo, kaip išėjo ir maždaug turėk, kaip yra? Noriu tiesiog paklausti, ką jūs darytumėte mano vietoje? O ką man su šitais daryti – užkasti, nemokamai dalinti?“
Nors artimieji bando paguosti dizainerę, jos širdies tai neramina. „Mano mama, vaikai ir visi, kas nematė originalaus paveikslo, sako, kad gražu, primena Čiurlionį, tokia idėja ir galėjo būti... Bet aš tiesiog žinau, kad idėja buvo kitokia“, – svarstė V.Jakučinskaitė.
