„Jeigu nebūčiau sustojęs, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę“, – atvirai sako jis.
Pastarieji mėnesiai J.Sakalauskui buvo itin intensyvūs. Sausio 13-ąją su broliu pristatyta instaliacija prie Televizijos bokšto, netrukus – dvi premjeros: baletas „Snieguolė“ ir operetė „Braškiai ir braškienė“. Tuo pat metu – atnaujintas „Mažasis princas“ su naujais numeriais ir netikėtai atsiradęs „Eurovizijos“ etapas su Il Senso.
„Iš pradžių atrodo, kad viską kontroliuoji. Kad gali dar vieną projektą, dar vieną repeticiją. Bet vienu metu supratau – kažkas su manimi negerai. Atsirado fizinių simptomų, kurių anksčiau nebuvau patyręs. Net kreipiausi į medikus. Tada ir suvokiau, kad ribos yra realesnės, nei galvojau“, – atvirai pasakoja kompozitorius.
Anot kūrėjo, tai buvo pirmas kartas, kai iš tiesų išsigando.
„Kai kūnas pradeda elgtis kitaip nei įprastai, supranti, kad tai nebe apie valią ar ambiciją. Tai apie išgyvenimą. Jeigu nebūčiau sustojęs dabar, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę.“
Tailandas – ne atostogos, o būtinybė
Pasak Jono, sprendimas išvykti nebuvo romantiškas planas.
„Tai nebuvo svajonė švęsti gimtadienį Tailande. Tai buvo būtinybė sustoti. Supratau, kad turiu tai padaryti dabar, o ne tada, kai jau bus per vėlu.“
Pirmosios dienos svetimoje šalyje buvo keistos. Po nuolatinio tempo staiga atsiradusi tyla net trikdė.
„Atrodo, kad kažką pamiršai padaryti. Kad kažkas tavęs laukia. Bet po kelių dienų pradedi jausti, kaip grįžta kvėpavimas. Kaip grįžta ramybė. Ir tik tada supranti, kiek iš tiesų buvai pavargęs.“
Vos atvykę jis su sužadėtine Emilija Finagėjavaite tapo netikėtų vestuvių liudininkais – paplūdimyje, be uždarumo, be įtampos.
„Gulėjome paplūdimyje, stebėjome ceremoniją, vėliau vakarėlį, bendravome su jų svečiais. Buvo labai paprasta ir labai tikra. Net pagalvojome, kad Tailandas – nuostabi vieta susituokti. Ten viskas vyksta natūraliai.“
„Mes per daug gyvename įsitempę“
Grįžęs į Lietuvą kūrėjas pripažįsta, kad buvo pavargęs ne tik fiziškai, bet ir emociškai – nuo triukšmo, diskusijų, nuolatinės įtampos.
„Kai pabūni ten, pamatai, kad galima gyventi paprasčiau. Kad nebūtina visada būti įsitempus. Ir dar vienas dalykas – tailandiečiai labai daug šypsosi. Tai atrodo paprasta, bet tai keičia atmosferą. Gal mes irgi galėtume iš jų to pasimokyti.“
Net ir būdamas toli nuo Lietuvos jis negalėjo visiškai atsiriboti nuo kūrybos. Tačiau šįkart ji – kitokia.
„Aš savęs neverčiau dirbti. Bet mintys vis tiek ateidavo. Vakare kažką užsirašydavau. Be spaudimo. Galvojau apie „Mažąjį princą“, apie naujus kūrinius. Bet tai jau nebe tas pats jausmas kaip anksčiau. Tai natūralu.“
Sugrįžimas – su kitokiu santykiu į save
Artimiausiu metu J.Sakalausko laukia koncertas Hamburge, operetės „Braškiai ir braškienė“ rodymas Vilkaviškyje, baleto „Snieguolė“ sugrįžimas, „Mažojo princo“ gastrolės ir nauji projektai su Naująja opera.
Jis sako jaučiantis, kad laukia labai įdomus etapas, tačiau svarbiausia – išsaugoti tai, ką suprato Tailande.
„Supratau, kad negaliu nuolat gyventi maksimaliu tempu. Jeigu noriu tęsti tai, ką darau, turiu saugoti save. Kartais reikia labai toli išvažiuoti, kad galėtum grįžti arčiau savęs. Šis gimtadienis tapo ne tik dar viena data kalendoriuje, bet ir priminimu, kad kartais reikia sustoti – tam, kad galėčiau eiti toliau.“
