— Jeigu jums reikėtų gandų laidoje „Kakadu“ pristatyti skandalingą istoriją iš savo gyvenimo, kokią parinktumėte?
— Pirmiausia norėčiau pataisyti — tai, toli gražu, nėra vien gandų laida. Joje labai daug tikros informacijos, bet ji tokio pobūdžio, kad žiniose „netelpa“. Todėl atsiduria info-šou laidose.
Mano gyvenime itin didelių skandalų nebuvo, tik maži nereikšmingi ir nelabai kam įdomūs. O gandų, įsivaizduoju, turėtų būti įvairiausių nuo „jis studijoje girtas“ ar „muša žmoną“ iki velniai žino kokių.
— Ar jums pradėjus dirbti „Kakadu“, pastebėjote, kad jūsų draugai ir pažįstami, ypač žinomi visuomenėje, šiek tiek prikando liežuvį?
— Kadangi dalis mano draugų kartu su manimi šioje terpėje sukasi pakankamai seniai, tai jiems į tai nusispjauti. O ta dalis, kuri nėra susijusi su pramogų pasauliu, mane pažįsta tiek, kad jiems taip pat nusispjauti. Aš nedraugauju su žmonėmis, kuriems rūpėtų gandai, ar kurie aklai tikėtų tuo, ką transliuoja žiniasklaida.
— Kokia laidoje papasakota istorija iki šiol jums įstrigo labiausiai?
— Jeigu klausiate apie „Kakadu“, tai kol kas numeris vienas ir pozicijos niekam neužleidžia istorija, pavadinta „Pareigytės ir jos kalytės kelnytės“.
— Ar visuomet domėjotės, kas vyksta pramogų pasaulio užkulisiuose?
— Dabartinės komunikacijos technologijos yra taip išvystytos, jog tuo net nebūtina domėtis, kad pagrindinius dalykus žinotum. Pakanka pavartyti bendresnio pobūdžio portalus ir jau beveik viską žinai.
— Kokį labiausiai prajuokinusį gandą apie save esate girdėjęs?
— Tam esu visiškai kurčias. Gandų apie save neieškau, komentarų internete nerašau ir neskaitau ne tik apie save, bet apskritai jokių. Manau, kad taip laiką gali leisti tik tie, kam už tai moka, arba rimtų bėdų turintys elementai.
— Kuo jus sudomino LNK laidos projektas?
— Tai projektas, kuris jau egzistavo anksčiau, ir aš jame sėkmingai dirbau. Tik vadinosi kitaip ir buvo kitoje televizijoje.
— Ar jūsų neišgąsdino, kai sužinojote, kad teks dirbti su partnere, kuri silpnai moka lietuvių kalbą?
— Nejaugi tikrai manote, kad tokie niekai gali gąsdinti?..
— Buvo skelbiama, kad tapsite ir Bernyn lietuvių kalbos mokytoju... Kokios jūsų pagalbos jai dažniausiai prireikia?
— Sakyti mokytojas — netikslu. Geriau tiktų — treniruoklis. Jai mano pagalbos dažniausiai prireikia, kai iš pusiausvyros išveda tarties subtilybės.
— Koks Bernyn bruožas jus labiausiai žavi?
— Gal nežavi, o sakyčiau patinka, jos kovingumas.
— „Kakadu“ toli gražu ne pirmasis jūsų TV projektas. Kuris jums buvo įsimintiniausias?
— Sunku išskirti vieną, nes visi jie buvo pakankamai skirtingi ir svarbūs man asmeniškai. Bet kiek daugiau negu kiti davė darbas Baltijos TV laidoje „Seifas“. Tai buvo mano pirmasis darbas televizijos laidoje, kurią rengė didelė ir gerai subalansuota prodiuserio Sauliaus Bartkaus komanda.
— Kone visi projektai, kuriuose dalyvavote, buvo šiek tiek chuliganiški, o ir radijuje išgarsėjote skandalisto Tomazo pseudonimu M-l laidoje „Po trijų“. Ar tai reiškia, kad ir gyvenime esate, kaip sakoma, velnio neštas ir pamestas?
— Jeigu velnias didelis ir labai baisus, tai turbūt ne. O chuliganiškumas mano darbuose yra tik menkai provokacinio pobūdžio, be jokių piktų kėslų.
— Už ką labiausiai mylite radiją ir televiziją?
— Tai du skirtingi dalykai. Radiją labiausiai myliu už tai, kad jame gali pasiekti puikų skambesį, juo mėgautis gali užsimerkęs, o kuriant laidos turinį tau nereikalingas filmuotas vaizdas. Televizija turi kur kas didesnį poveikį, bet drauge reikalauja žymiai daugiau negu radijas visais atžvilgiais.
— O kur patiriate didesnį malonumą?
— Malonumą patiriu ir radijuje, ir televizijoje. Negalėčiau dirbti to, kas neteikia visiškai jokio malonumo.
— Kokios dar veiklos turite be radijo ir televizijos?
— Esu reklamos agentūros ONYX BMT kūrybos skyriaus darbuotojas.
— Baigęs mokyklą, studijavote geografiją. Svajojote būti keliautoju?
— Geografiją studijavau, nes ji man patiko dar mokykloje, o tos studijos padėjo pabėgti nuo tarnybos sovietų kariuomenėje. Tai buvo 1990-aisiais.
— O kaip atsidūrėte žurnalistikoje?
— Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete atsidūriau prabėgus dvylikai metų. Taigi neperbėgau iš vienos srities į kitą. Tokį posūkį laikyčiau labiau natūraliu veiksmu negu blaškymusi.
— Ar ir vėl taip pasielgtumėte, jei būtų galimybė rinktis?
— Jeigu visos aplinkybės būtų tokios pat — be abejo.
— Kokiomis savo savybėmis esate labiausiai nepatenkintas?
— Valios stoka. Smulkmeniškumu.
— Ar bandėte jų atsikratyti?
— Prieš vėją nepapūsi.
— Dėl ko jums šiandien labiausiai neramu?
— Dėl savo vaikų.
— Auginate tris atžalas. Ar vyresniesiems jau rūpi, ką jų tėtis daro ekrane?
— „Kakadu“, nepaisant jos pavadinimo, nėra vaikams skirta laida, todėl saviesiems jos žiūrėti neleidžiu.
— Ar su savo žmona Milda kartu ją žiūrite? Kokių minčių iš jos išgirstate apie savo televizinę veiklą?
— Žmona retsykiais pasižiūri kartu su manimi, bet per daug nekritikuoja, nes gerai žino, kad joks kritikas niekad nepaleis tiek strėlių mano adresu, kiek aš pats.
— Koks tėvas esate?
— Tikiuosi, kad neblogas. Kai vaikai užaugs, pamatysim, kaip yra iš tikrųjų.
— Vienas iš didžiausių jūsų pomėgių — automobiliai. Kokiu automobiliu pats važinėjate?
— Šiuo metu važinėju SAAB automobiliais.
— Ar esate drausmingas vairuotojas?
— Stengiuosi būti drausmingas ir labai šlykščiuosi tais, kurie nesilaiko elementariausių kelių eismo taisyklių net tada, kai tai nereikalauja jokių pastangų.
— Koks yra jūsų svajonių automobilis?
— Mano svajonių automobilis praeitą savaitę buvo beveik keturiasdešimties metų senumo SAAB 96, bet jis šią poziciją po truputį užleidžia kitiems. Mėginu jį išmest iš galvos, nes neturiu sąlygų tokiu inžinerijos kūriniu nei rūpintis, nei tinkamai naudotis.
— Kas automobilyje jums svarbiausia?
— Man automobilyje svarbiausia geros emocijos, kurios priklauso nuo daugybės faktorių.
— Ką dar labai norėtumėte išmėginti gyvenime?
— Nesakysiu, nes po to dar ims ir nepavyks...
