„Kad mažiau nervinčiausi, net vaistų išgėriau, tačiau vis tiek iš jaudulio ašaros ištryško“, – dienraščiui L.T. sakė Lietuvai Pekino olimpiadoje sidabro medalį iškovojusio penkiakovininko 35-erių E.Krungolco mama Aldona, gyvenanti sostinėje.
Praėjus kelioms valandoms po tiesioginės varžybų transliacijos ponia Aldona buvo šiek tiek nurimusi, tačiau jaudulys moters balse dar buvo juntamas. „Kai tik televizija transliuoja, tokias atsakingas varžybas stengiuosi žiūrėti viena – labai jaudinuosi. Žinoma, jei būtų gyvas vyras, už sūnų sirgtumėme kartu, bet jis prieš keletą metų mirė. Oi, džiaugtųsi Edvino pergale“, – kalbėjo A.Krungolcienė.
Tragedijos išvengė per plauką
Iškart po pergalingo Edvino finišo pasipylė sveikinimai. Vienas pirmųjų mamai paskambino vyresnysis penkiakovininko brolis Darius.
„Laksčiau nuo vieno telefono prie kito. Tik dabar emocijos šiek tiek aprimo“, – šypsojosi ponia Aldona. Kalbėdama su dienraščiu L.T. moteris prisiminė sūnų vaikystę ir lemtingą įvykį, galėjusį nusinešti Edvino gyvybę.
„Sūnūs augo labai skirtingi. Darius buvo pašėlęs, o Edvinas nekėlė problemų. Bet niekada nepamiršiu, kaip galėjome jį prarasti. Kai jaunėliui buvo metukai, eidavome pasivaikščioti Žvėryne prie upės. Jis buvo labai savarankiškas, todėl mėgo eiti ten, kur nori. Kartą sūnus pasileido bėgti upės link, o ten – status kalnas. Mėginau sudrausminti, bet neklausė. Galiausiai Edviną pagavau, o vežimėlis įkrito į upę ir nuplaukė. Kai pagalvoju, kas galėjo nutikti... Juk pati nemoku plaukti, tai vargu ar būčiau sugebėjusi išgelbėti į upę įkritusį vaiką. Tikriausiai būtume žuvę abu“, – susijaudinusi pasakojo A.Krungolcienė.
Rezultatus stebėjo internete
Ne mažiau už ponią Aldoną jaudinosi olimpiečio sužadėtinė Vesta Tribandienė. Ketvirtadienį moteris atsikėlė pusę keturių ryto ir per internetą stebėjo varžybas.
„Tiesioginę transliaciją rasti buvo sunku, tačiau visą laiką mačiau rezultatų lentelę. Tad tuomet, kai kiti sirgaliai ekranuose stebėjo vaizdo įrašą, buvau ganėtinai rami, nes žinojau, kad Edvinui sekasi gerai“, – dienraščiui L.T. pasakojo Vesta.
Širdį moteriai suspaudė pamačius, kaip E.Krungolcas kovojo su jauduliu prieš šaudymo rungtį. Ši jam pakišo koją prieš ketverius metus vykusioje Atėnų olimpiadoje, todėl buvo svarbu įveikti psichologinį barjerą. Dabar Pekine, kai kiti konkurentai jau treniravosi, Edvinas sėdėjo susikaupęs, paniręs į mintis ir su savimi kovojo psichologiškai.
„Pradžia labai svarbi. Kai pirmieji šūviai pasisekė, jis, manau, pajuto, kad viskas gerai, ir tai suteikė pasitikėjimo“, – sakė sužadėtinė.
Ypač moteris jaudinosi prieš nenuspėjamiausią – jojimo rungtį, nes joje daug ką lemia burtais ištrauktas žirgas. Jei raiteliui pavyks jį prisijaukinti, tuomet gerai, jei ne – nieko nepadarysi.
„Vaizdas ekrane buvo išties baisus: Edvino konkurentai krito žemėn, žirgai juos tampė po aikštę. Todėl ir Edvino mamai iš anksto paskambinau, kad viskas gerai – rungtis jam pasisekė, – sakė su draugų kompanija sostinės Rotušės aikštėje pastatytame didžiuliame ekrane E.Krungolco kelią į olimpinį sidabrą stebėjusi Vesta. – Paskutinė rungtis – bėgimas man abejonių nekėlė. Žinojau, kad kokios nors spalvos medalį Edvinas Lietuvai tikrai parveš.“
Nori namo
Vesta buvo pirmoji, iš Lietuvos pasveikinusi sužadėtinį. „Gal Edvino svajonė neįgyvendinta šimtu procentų, juk jis visada siekia geriausio. Bet sprendžiant iš to, kiek kalbėjau po pergalės, ir suprasdama, kaip jam buvo svarbu ne tik dalyvauti, bet ir laimėti, sidabro medalis jam yra superinis. Manau, koks Edvinas laimingas, mačiau ne tik aš, bet ir visi, stebėję apdovanojimų ceremoniją“, – įsitikinusi Vesta.
Dabar E.Krungolcas galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu ir Pekine stebėti kitų sportininkų pasirodymus, tačiau kalbėdamas su mylimąja prisipažino norintis kuo greičiau grįžti namo. Čia jo, kaip ir kaskart grįžus iš treniruočių stovyklų ar varžybų, lauks Vestos paruošta vakarienė.
Triukšmingai švęsti pora neketina, nes netrukus jų laukia kita didelė šventė – rugsėjį vyksiančios vestuvės.
Jauki šventė
„Pradžioje galvojome puotos išvis nekelti, bet vėliau priėjome kompromisą, kad patiems būtų šventė. Nedarome nieko, kam reikėtų itin daug ruoštis. Vestuvėse viskas bus ganėtinai paprasta ir jauku – toks mudviejų noras“, – atskleidė Vesta. Pasak moters, jųdviejų vestuvėse dalyvaus artimiausi giminės ir draugai.
Tuoktuvių ceremonija vyks bažnyčioje, po jos vestuvininkai švęs už miesto. Vėliau jaunavedžiai ketina išvykti į povestuvinę kelionę.
Svarbiausiai gyvenimo dienai sužadėtiniai jau beveik viską parengė. Moters spintoje kabo ir vestuvių suknelė. „Tinkamo drabužio ieškojau Paryžiuje ir Londone, bet nelabai pavyko rasti. Tuomet nusprendžiau geriau pasisiūti tokią, kokios noriu“, – sakė Vesta. Pagalbos moteris kreipėsi į žinomą dizainerę, tačiau kas ji, atskleisti nepanoro: „Nesame žmonės, kurie be galo daug dėmesio skiria drabužiams ir papuošimams. Tikimės, kad nebūsime kaip kiti jaunavedžiai, dar neprasidėjus šventei pavargę nuo jos organizavimo.“
