Tarptautinius santykius Šveicarijoje studijavę jaunuoliai į Lietuvą po mokslų atvyko drauge – nebenorėjo skirtis. Dabar jie dirba vienoje eksporto/importo bendrovėje, tačiau visą energijos perteklių lieja krepšinio arenose. Tiesa, ne su kamuoliu, bet sirgalių tribūnose. Kaip patys sako, po grupės varžybų etapo jie jaučiasi kaip po maratono – vos spėjo iš sostinės keliauti į visas varžybas.
Kaip susipažinote?
Evaldas: Susitikome Šveicarijoje, Lugano mieste esančiame koledže „Franklin College Switzerland“. Pažinojome vienas kitą universitete, bet tikroji mūsų istorija prasidėjo per 2009-ųjų „Eurobasket“ finalą, kai žaidė Ispanija su Serbija. Nutiko išties juokinga istorija.
Marija: Neturėjau kur žiūrėti varžybų. Paklausiau Evaldo, ar galėčiau žiūrėti kartu. Dabar jau dvejus metus esame kartu. Baigę studijas Šveicarijoje persikraustėme į Lietuvą ir čia kartu gyvename jau metus.
Jūsų kasdienis gyvenimas kaip nors susijęs su krepšiniu?
Evaldas: Ne, tik tiek, kad ji „Lietuvos ryto“ gerbėja, o aš – „Žalgirio“ (juokiasi).
Marija: Taigi sergame ne tik už skirtingas šalis, bet ir turime nesutarimų šalies viduje (juokiasi). „Lietuvos ryte“ žaidžia Jonas Valančiūnas, jis man labai patinka. Patinka taip, tarsi būtų serbas, ir jis yra mūsų draugas. Jis puikus, paprastas žmogus. Praėjusiais metais kartu stebėjome krepšinio čempionatą, o dabar jis pats aikštelėje.
Ar dėl skirtingų nuomonių nesibarate?
Marija: Galų gale, tai tik sportas. Tačiau praėjusiais metais per pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje, kai serbai nusileido lietuviams kovoje dėl trečiosios vietos, buvo šiek tiek apmaudu.
Evaldas: Tad nenuostabu, kad žiūrėjome tas varžybas skirtinguose kambariuose.
Panašu, kad krepšinis jums daugiau nei tik žaidimas?
Marija: Tiek Lietuvoje, tiek Serbijoje krepšinis – religija. Žinoma, tai neturi lemiamos įtakos mūsų santykiams, bet kartais įtampos būna (šypsosi).
Bet juk merginos krepšiniu taip aistringai domisi ne taip jau dažnai...
Marija: Žinau, nebuvau tokia aistringa gerbėja iki kol sutikau Evaldą, jis mane vis labiau įtraukė į šį žaidimą. Dabar galiu išvardinti visą statistiką, kiek kas surinko atšokusių kamuolių ar padarė rezultatyvių perdavimų... Net buvome stebėti jaunuolių iki 19 metų varžybų, kur nuolatinės varžovės Serbija ir Lietuva susikovė finale. Manau, mums puikiai sekasi kartu ir vienas kitą taip vertiname dėl to, kad abu mėgaujamės krepšiniu ir jo kurstoma emocija. Dažnai merginoms nepatinka, kad jų mylimieji eina žiūrėti krepšinio, jos nori leisti laiką kartu. Mes kartu žiūrime visas varžybas, tad man nereikia pavydėti jo draugams.
Tiek Lietuvoje, tiek Serbijoje krepšinis – religija. Žinoma, tai neturi lemiamos įtakos mūsų santykiams, bet kartais įtampos būna...Evaldas:Sezono metu važinėjome į Kauną stebėti visų „Eurolygos“ rungtynių.
Marija: Matėme visas tiek „Žalgirio“, tiek „Lietuvos ryto“ varžybas. O dabar per „Eurobasket 2011“ visos Serbijos grupės varžybos vyko Šiauliuose, tai teko daug važinėtis, o Evaldas važinėjosi į Panevėžį. Kartais važiavome ir ten, ir ten. Išlaikėme šį varginantį laikotarpį ir džiaugiamės, kad dabar rungtynės vyks Vilniuje. Mums tiesiog labai patinka krepšinis. Tik labai keista dėl to, kaip į mus žiūri, nes aš nuolat vilkiu Serbijos marškinėlius, o Evaldas – Lietuvos. Kartais net tyčia pasibučiuojame, kad pasižiūrėtume kitų reakciją (juokiasi).
Galbūt taip ir patekote į Serbijos laikraščius bei naujienų portalus?..
Marija: Vieną pirmųjų čempionato dienų vienas žinomas serbų žurnalistas mane užkalbino. Sukūrė gražią istoriją, kaip meilė mane atvedė į Lietuvą, tik neteisingai parašė Evaldo vardą ir pavardę (juokiasi).
Evaldas: Viename laikraštyje net atsidūrėme ant pirmojo puslapio.
Marija: Šiaip dažniausiai jis stengiasi neprisiliesti prie Serbijos vėliavos, bet kai fotografuoja tiek žmonių, negi sužiūrėsi (juokiasi). Mano gimtinėje visi šiltai sutiko tuos straipsnius, ten žmonės nėra nusistatę prieš Lietuvą, jie mano, kad čia – beprotiškai talentingų krepšininkų šalis.
 |
| Kurir-info.rs nuotr./Viena akimirkų, kai Evaldas greta mylimosios Marijos buvo pagautas ne su Lietuvos, o su Serbijos atributika. |
Kaip ruošiatės šio trečiadienio antro etapo E grupės varžyboms tarp Lietuvos ir Serbijos?
Marija: Tikrai žiūrėsime rungtynes atskirai, taip elgiamės visada, kai palaikome skirtingas puses. Žinote, kai apima emocijos, varžybų aistros, gali pasakyti ką nors blogo apie priešininką.
Evaldas: Būsime „Siemens“ arenoje, bet skirtingose vietose. Bilietus įsigijome dar prieš pusmetį.
Marija: Aš stebėsiu varžybas su serbais, nors daugumai mano draugų nepavyko gauti bilietų, bet yra atvykusių krepšininkų tėvų. Manau, rungtynės bus labai įtemptos, komandos žais taškas į tašką. Lietuva gali laimėti.
Evaldas: Šiuo atveju varžovai apylygiai. Mes už gražų žaidimą.
Daugeliui lietuvių serbai – nelabai pažįstama tauta. Marija, koks jūsų tautiečių būdas?
Marija: Na, mūsų komandai, pavyzdžiui, sirgaliai tokios didelės įtakos, kaip lietuvių sportininkams, neturi. Mes Viduržemio jūros žmonės, artimesni graikams ar ispanams. Atsipalaidavę ir nuolat sakantys, kad darbus pabaigsime rytoj (šypsosi). Didžiausia Lietuvos bėda, mano nuomone, – oras. Dabar Serbijoje 40 laipsnių karščio. Myliu Lietuvą, bet atėjus žiemai, kai kokį mėnesį nebūna saulės, man būna labai sunku. Kalbant apie žmones, turi rasti tinkančius ir patinkančius tiek čia, tiek ten. Taip, kartais Evaldas labiau nori likti namuose, bet aš traukiu jį linksmintis.
Evaldas: Taip, aš ramesnis, labiau atsipalaidavęs (šypsosi). Beje, Marija išmokė mane serbų kalbos, tad lengvai susikalbu su jos tėvais Serbijoje, Niš mieste.
Marija: Kalbu keturiomis kalbomis, bet lietuvių nutariau nesimokyti – kalba labai sunki ir ja susikalbėti galima tik vienoje pasaulio šalyje...
Evaldai, kuo ypatinga tavo mylimoji serbė?
Evaldas: Ji tiesiog kitokia, išskirtinė. Ji ugninga, jai patinka įvairūs dalykai. Anksčiau esu gyvenęs JAV, esu sutikęs daug skirtingų žmonių, tačiau man Marija patiko dėl to, kad buvo ryški asmenybė. Ką jau kalbėti apie jos grožį, protą ir išsilavinimą. Nors esame skirtingų kultūrų atstovai, visuomet randame kompromisą.
Tiesa, Marijos darbo kontraktas jau pasibaigė ir ji žada pasilikti Lietuvoje tik iki „Eurobasket 2011“ pabaigos. Nors pora nenori užbėgti įvykiams už akių, ji tiki, kad atstumas tarp Lietuvos ir Serbijos nesukliudys būti kartu – juk skrydis tetrunka porą valandų. Toks planas numatytas, kol Evaldas baigs magistrantūros mokslus. Kaip bus toliau, gyvenimas parodys...
