Ačiū, kad leidi man pykti, liūdėti ir kartais nekęsti visko aplink. Ačiū už kantrybę, kai pasimetu tarp blogų emocijų ir imu „badytis“ kaip ežys, ačiū, kad leidi susigūžti, kai pasidaro beprotiškai sunku.
Ačiū, kad ragini svajoti. Gal naiviai, gal šiek tiek vaikiškai, bet velniškai nuoširdžiai.
Atiduodu tau visus savo rytojus. Žinau, kad jie bus patys geriausi.
Myliu <3
Redita
