Brolį ar sesę turės Pranukas, Miglė tiksliai dar nežino. „Kadangi esu už lygias vyrų ir moterų teises, nusprendžiau lyčiai neskirti ypatingo dėmesio ir nedariau tikslių tyrimų, kad sužinotume. Ir berniukai, ir mergaitės yra lygiaverčiai nuostabūs kūriniai. Mums svarbiausia, kad gimtų sveikas, linksmas leliukas.“
Šis nėštumas, sako Miglė, visiškai kitoks nei tas, kai laukėsi vyresnėlio. Tada, išsiskyrusi su jo tėvu, iš Olandijos grįžo į Vilnių. Teko išgyventi didelį stresą, šeima taip pat sielojosi, kad nėščia buvo palikta kūdikio tėvo. Tačiau artimiausi žmonės susitelkė, palaikė, ramino, kad padės auginti vaiką. Net tada, kai buvo viena, nesijautė vieniša, nes buvo apgaubta šeimos dėmesio. „Dabar kasdien patiriu, kad lauktis būnant su mylimu vyru – ypatingas jausmas. Išgyvenu pilnatvę“, – neslepia mergina.
Mylimas vyras – tai Laimis. Abu – priešingybės: jis labiau iš gamtos, mokslo pasaulio, ji – muzikos, meno, bohemos žmogus. Galbūt dėl to vienas kitam yra įdomūs, svarsto atlikėja. „Esu pašėlusi romantikė, o Laimis – žemiška, realiai mąstanti asmenybė. Tačiau kai kviečiu kartu pasvaigti, visada sako „taip“!“
Miglė sako, kad gyvendama su Laimiu jaučiasi kaip susituokusi, mylinti ir mylima. Nesilaiko taisyklės, kad šeima tampama tik atlikus vestuvių ritualą. „Esu su žmogumi, su kuriuo jaučiuosi laiminga, mes kartu žengiame per gyvenimą, laukiamės kūdikio – man to užtenka, kad būtume šeima.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
