Vieno didžiausių šalyje prekybos tinklų vadovas D.Dundulis tinklalaidėje „Tapk geresniu“ prisiminė laikus, kai „Norfos“ vardas Lietuvos mažmeninėje rinkoje žengė tik pačius pirmuosius žingsnius.
„Jeigu taip žiūrėti, kas Lietuvoje darėsi, kai mes padarėm pirmąją parduotuvę, tai pradėjo plėstis „Maxima“ ir buvo tokia „Ekonomija“ – „Eko“. Po to ją nupirko Rimi. Ir dar buvo daugiau kitų, bet jeigu taip žiūrėt, sakysim iš tokių du stipriausi žaidėjai. „Iki“ dar buvo, ji atsidarė 92 metais. Tai mes buvom tokiam, vadinkim net ne kūdikystės stadijoj, bet dar manau išnešiojimo. Iš tikrųjų mes buvom didmenininkai ir pinigų, jeigu lyginant su tom trim kompanijom, mes neturėjom ir mes tą verslą pradėjom daryt be pinigų“, – teigė D.Dundulis.
Verslininkas neslepia, kad drastiškas pradinio kapitalo trūkumas tiesiogiai atsispindėjo ir pirmųjų parduotuvių išvaizdoje.
„Mūsų lėšos, kurias mes tuo metu turėjom, lyginant su tais trim mūsų konkurentais, tai tikrai padalint iš 10 minimum, jeigu ne iš 50 ar iš 100. Tai savaime suprantama, kad mes ir negalėjom to lygio parduotuvių atidaryt, kaip jie atidarinėjo tuo metu.
Pirma parduotuvė buvo tokia, kur šiandien dienai kaži ar kas nors pavadintų parduotuve. Aišku yra dabar tokių parduotuvių. <...> Tai buvo metaliniai tokie suvirinti rėmai, ant kurių buvo išpjautos, sudėtos DSP vadinamos tos plokštės ir ant jų prekės sudėtos, aišku, be jokių vitrinų, be nieko. Pradžioj be šaldytuvų“, – prisiminė verslininkas.
Net ir tapus sėkmingu verslu, etika ir moraliniai principai D.Dunduliui, pasak jo, išlieka svarbiausia gaire net ir įtemptoje konkurencinėje kovoje.
„Aš matau kai kuriuos mūsų konkurentų veiksmus. Kai tu tam versle dirbi, tai labai akivaizdžiai matai, kur yra veiksmai prasilenkiantys su morale. Man būna, kad darbuotojai sako, kad mes turime analogiškai atsakyti, bet, sakau, jeigu mes tai pasielgsime, tai tas procesas dar labiau užsisuks“, – „Tapk geresniu“ dalijosi garsus verslininkas.
Paklaustas, apie kokias vertybes kalba, jis atvirai kritikavo nesąžiningą konkurenciją, manipuliacijas pigiausio prekių krepšelio tyrimais, ir aiškino, kad jo įmonė primygtinai atsisako tame dalyvauti.
„Tikrai mes nenorim eiti į tokius dalykus, aišku mes galim lygiai tą patį daryt, bet aš gi puikiai žinau, vieni tinklai daro taip, kiti nedaro, tai jeigu mes dar prisidėsim....Iš tikrųjų mes turime daryti, kad pirkėjui būtų geriau – asortimentas, šviežumas, patogumas, visa kita ir neužsiiminėti šitokiom nesąmonėm“, – teigė D.Dundulis.
2025 metais jo valdomas turtas įvertintas 640 mln. eurų. Paklaustas, kokiais principais vadovaujasi leisdamas pinigus ir ar lengvai su jais atsisveikina, vyras buvo atviras.
„Priklausomai vėl kokiam pirkiniui. Mes puikiai suprantam, kad ir šiandien aš privalau skaičiuot. Aš tikrai šiuo metu neprivalau skaičiuot į kokį restoraną nueisiu ar kokiam viešbuty apsistosiu, čia jau nebeaktualu. Bet vis tiek, esu įsitikinęs, kad beveik visi žmonės, įskaitant pačius turtingiausius, vis tiek kažkokiam pirkiniui jie turi skaičiuot. Tiktai pirkinio lygis yra skirtingas. <...>Tiktai tiek, kad aš nemėtau pinigų“, – tikino D.Dundulis.
Žinomas verslininkas turi keturis vaikus. Paklaustas, kaip juos auklėja, jis tikino, kad perdavė jiems savo atsakingą požiūrį į pinigus.
„Aš galvoju, kad iš finansinės pusės, tai jie kaip aš – neišlaidūs, į mane taupūs ir tikrai nemėto pinigų. Aišku, galiu pasijuokti. Anksčiau kaip keliaudavom, aš visą laiką, duodavau lauktuvėm pinigus kiekvienam vaikui. O kai kažkur išvažiuoji, tai eini valgyt. Ir jie, kaip taisyklė, labai daug norėdavo, prisisako visko, pakrapšto ir viską palieka. Tai po to jau įvedėm tokią taisyklę, kad „va kišenpinigius jūs gavot, aišku maistą užsisakot tiek, kiek norite, bet kiek nesuvalgėte, reiškia, kiek patiekalas kainavo, kiek procentų nesuvalgėt, grąžinat man pinigus iš tų kišenpinigių“. Tai šiai dienai jeigu pabandau aš ką nors palikti, tai jie mane auklėja“, – juokėsi D.Dundulis.
Verslininkas Artur Lebedenko tinklalaidėje teigė, kad šiuo metu nė vienas iš vaikų nedirba jo versle ir atskleidė tokio sprendimo priežastis.
„Aš nežinau, aišku, kaip bus ateity, ar jie norės, ar nenorės. Vis tiek bet kokiu atveju aš neamžinas esu. Bet pradžioje reikia, kad pamatytų, kaip yra kitur, nes bus blogai, jeigu negalės palyginti, nes pirmiausiai – sakykim eiti į pagrindinę poziciją, vadovaut 5000 žmonių kolektyvui, truputį ankstoka. Ne ankstoka metų atžvilgiu, bet ankstoka patirties atžvilgiu. Antras dalykas, atėjus, kaip taisyklė, gi mes gi irgi matom tą, kad ir eiliniai darbuotojai, mano, kad ten kur dirba, ten yra labai blogai. Ir pati geriausia patirtis yra tada, kai tu pamatai įvairių tų situacijų, įvairių darbų. Tai turi pasižiūrėti iš tikrųjų, kaip yra nepriklausomoj rinkoj“, – mintimis dalijosi D.Dundulis.
Visą Artur Lebedenko tinkalaidę „Tapk geresniu“ galite pamatyti čia:
