Sekite 15min Google
Naujajam karaliui tenka laviruoti situacijoje, kurios epicentre atsidūrė jo žmona. Kaip pastebi britų leidinys „The Guardian“, sausį JAV paviešinti dokumentai atskleidė, kad Mette-Marit 2011–2014 metais palaikė ryšius su nuteistu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. Būdama sosto įpėdinio žmona, ji šiuose bylos failuose paminėta beveik tūkstantį kartų, įskaitant ir intymesnio pobūdžio susirašinėjimus. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą Norvegijoje – net šalies premjeras Jonas Gahras Støre tuomet precedento neturinčiais komentarais atvirai apkaltino princesę „prasta nuovoka“. Mette-Marit vėliau per rūmus išplatino oficialų atsiprašymą dėl šios draugystės, apgailestaudama dėl padėties, į kurią įstūmė karališkąją šeimą.
Situaciją dar labiau sunkina ir kitas juodas debesis – Mette-Marit sūnaus iš ankstesnių santykių, 29-erių Mariaus Borgo Høiby, problemos su teisėsauga. Birželio mėnesį jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti dėl dviejų išprievartavimų ir 32 kitų kaltinimų, įskaitant smurtą prieš buvusią partnerę (šį nuosprendį jis apskundė). Visi šie smūgiai suduoti tuo metu, kai pati 53-ejų Mette-Marit kovoja su sunkia plaučių liga – liepą jai buvo atlikta transplantacija. Nenuostabu, kad dėl šių skandalų monarchijos palaikymas šalyje smuko nuo 72 proc. iki 54 proc., o apklausos rodo, kad beveik pusė norvegų abejoja, ar ši moteris išvis tinka būti karaliene.
Nepaisant dabartinių audrų, būtent velionis karalius Haraldas V ir jo žmona karalienė Sonja kadaise buvo tie, kurie tvirtai palaikė sūnaus Haakono sprendimą vesti vienišą motiną su audringa praeitimi, taip laužydami Europos karališkųjų šeimų tradicijas. Remiantis „The Guardian“ informacija, nuo 1991-ųjų šaliai vadovavęs Haraldas V istorijoje išliks kaip didysis monarchijos modernizuotojas ir tautos vienytojas. Nors pastaruoju metu jį kamavo rimtos sveikatos problemos (nuo operacijos dėl šlapimo pūslės vėžio iki širdies stimuliatoriaus ir galiausiai hemolizinės anemijos, kuri ir lėmė jo mirtį Oslo universitetinėje ligoninėje), jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto. Karalius nuolat kartojo, kad parlamentui davė priesaiką visam gyvenimui.
Atsisveikindama su ilgiausiai Europoje valdžiusiu ir išskirtinį kuklumą demonstravusiu monarchu, šalis nuleido vėliavas, o vidurdienį visoje Norvegijoje skambėjo bažnyčių varpai. Premjeras J.G.Støre pabrėžė, kad Haraldas V padėjo norvegams „pamatyti tai, kas geriausia mumyse pačiuose ir vieni kituose“.
Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas, išreikšdamas pagarbą velioniui draugui, palinkėjo sėkmės savo krikštasūniui Haakonui, kuris valstybės vairą perima šiuo nepaprastai sunkiu metu. Juk Haraldas V visada gebėjo nuraminti tautą: po 2011 m. Anderso Behringo Breiviko teroro aktų jis emocingai kalbėjo, kad „laisvė yra stipresnė už baimę“, o 2016-aisiais tvirtai stojo už įvairovę, toleranciją ir LGBT teises. Dabar šį tautos vienytojo išbandymą – ir dar draskomą asmeninių šeimos skandalų – teks išlaikyti naujajam karaliui.
