Jūsų gyvenimas suplanuotas, darbo kalendoriuje metams ar keleriems surašytas. Nesijaučiate likimo įrėmintas?
Per pastaruosius porą metų tikrai – darbas plonyte raudona linija nužymėjo visas gyvenimo sritis. Ir laisvalaikį, ir interesus. O atskyrė draugus ir asmeninę erdvę. Viena vertus, gerai, bet...
Tai taip ir blaškėtės tarp Kauno, kur vadovaujate Kauno miesto simfoniniam orkestrui, Vilniaus, kur dėstote, turite įvairių projektų, ir Latvijos nacionalinės operos, kurios vyriausiasis dirigentas esate?
Savo lovoje Užupyje per metus miegu bemaž mėnesį. Visa kita – migracija. O trajektoriją Ryga–Kaunas–Vilnius vadinu Bermudų trikampiu, kuriame „dingsta“ mano laikas. Bet kartais jis virsdavo į penkiakampę žvaigždę ir į kitas geometrines figūras, nes prisidėjo darbų Varšuvoje, kai kuriuose didžiuosiuose Vokietijos operos teatruose, Šveicarijoje.
Bet tai juk nenutinka netikėtai nelauktai?
Rimtosios muzikos pasaulyje viskas planuojama sezoną pusantro į priekį, todėl visuomet žinau, ką veiksiu kad ir po metų ar dar toliau. Kartais pagalvoju, kad toks nesėslus būvis man asmeniškai tikrai įdomesnis už tokį, kai nuo aštuonių iki penkių sėdi kontoroje ir lauki tos minutės, kada galėsi iš jos ištrūkti.
Plačiau naujausiame žurnale „Laima“
