Tiesa, ji jau spėjo pajusti pečius užgriuvusią atsakomybę, bet tiki – kiekvienas pokytis veda į gera.
Gal tai ženklas, bet nuo rudens ji jau gavo kvietimą studijuoti muzikos kūrybą BIMM institute Londone. „Dabar tai pagaliau mano kelias“, – džiaugsmu netveria atlikėja.
Sprendimas atsisveikinti su prodiuseriu, tikina Monika, nebuvo spontanišas. Toks žingsnis buvo gerai apgalvotas. „Aš tiesiog norėjau eiti kitu keliu“, – šypteli ir priduria, kad tai taip pat neturi nieko bendra su gandais: „Aha, nebenori dalytis honoraru!..“
Žinoma, dirbdama su prodiuserius, ji daug pasiekė, tačiau niekas nežino, kad po M.A.M.A. apdovanojimų verkė dvi paras. „Kai žmonės manė, kad tai didžiausios mano šlovės akimirka, jaučiausi pati nelaimingiausia...
Daugelis mane sveikino, bet dar daugiau buvo tokių, kurie šnypštė už nugaros, vadino Tylos statytine, linkėjo blogiausios kloties... Jaučiausi palūžusi, pervertinta, nenusipelniusi. Man reikėjo sukaupti labai daug jėgų, kad atsigaučiau, psichologiškai atsitiesčiau.“
