Kas yra naujas gyvenimas
Tiesa yra ta, kad naujas gyvenimas egzistuoja. Šis reiškinys yra tikras ir ištyrinėtas. Tiesa, daugeliu atvejų naujas gyvenimas dažniausiai skleidžiasi vaizduotėje tų, kurie trokšta jį pradėti.
Be to, jie norėtų turėti ne vieną, o kelis naujo gyvenimo scenarijus. Scenarijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau visuose juose glūdi tik vienas troškimas — kažką keisti. Ir keisti iš esmės! Galima norėti keisti darbą, šukuoseną, figūrą, butą, vyrą ar šalį (arba bent jau miestą). O kartais — ir tai būtų geriausia — viską iš karto.
Instrukcija
Mūsų noras imti ir viską pakeisti netrenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dažnai mes iš tikrųjų nesame prieš susirasti naują darbą ar gyvenamąją vietą. Žinoma, šventai tikėdami, kad, pasiekę, ko trokštame, tapsime laimingiausi iš laimingiausiųjų. Ir kitais Naujaisiais būsime tokie laimingi, kad iš džiaugsmo beliks tik prilipdyti daug sniego senių su morkų nosytėmis…
Tiesa yra ta, kad naujas gyvenimas egzistuoja. Šis reiškinys yra tikras ir ištyrinėtas. Tiesa, daugeliu atvejų naujas gyvenimas dažniausiai skleidžiasi vaizduotėje tų, kurie trokšta jį pradėti.
Jei tai, ką perskaitėte, tinka ir jums, skaitymą tęskite. Jei ne, vadinasi, esate laimingas žmogus, nieko nenorite keisti, tad drąsiai galite pradėti sniego senį lipdyti jau dabar.
Nuolat jus lydinčios emocijos yra susierzinimas ir pyktis arba, atvirkščiai, — nusivylimas ir apatija.
Būti ne pačia geranoriškiausia megina, kai kamuoja PMS sindromas, yra netgi normalu. Nieko nebenorėti nuo tada, kai Jis nepaskambino vakare (o juk žadėjo!), iki pat tos akimirkos, kai pagaliau Jis teikėsi tai padaryti — taip pat. Kaip ir tai, kad sužinojus, jog nepaskambinimo priežastis yra Jo bičiulio Jono sulūžęs automobilis, kils noras ką nors sudaužyti į savo išsvajotojo šviesią galvą.
Pavyzdžiui, vazą. (Gaila, kad vaza tik viena, nes reikėtų vieną kartą pamokyti ir Jo bičiulį Joną.) Kelis kartus penkioms minutėms vis atidėti žadintuvo skambėjimą tamsų žiemos rytmetį — gana mielas užsiėmimas. Tačiau, jeigu kiekvieną rytą atsibundate su mintimi, kad ne tik nepageidaujate eiti į darbą, bet net nenorite atmerkti akių, o jas atmerkus — pamatyti žmogų, kuris šalia jūsų, — jau tikrai laikas kažką keisti!
Svajos ir sapnuose, ir tikrovėje
Sapnai mus grąžina prie minčių, nuo kurių stengiamės pabėgti dieną. Apie kažką svajojate, linkčiodami galvą nuobodžiam pašnekovui, pakeliui į darbą arba prieš miegą (arba vietoj miego), mintyse išgyvendami tai, kam nesiryžtate realiame gyvenime. Tad jeigu jūsų sapnai (ar mintys) kartojasi, verta susimąstyti apie permainas. Įsiklausykite į savo troškimus.
Jei nuolat svajojate apie vieną ir tą patį (tarkim, darbo metu kiekvieną dieną pagaunate save mintimis nuklystančią į žalią pievą, kur su įkvėpimu fotografuojate drugelius), turbūt jau žinote, ką norėtumėte keisti! Ar bent jau tiek, kad norite ką nors keisti. Pavyzdžiui, vienas iš variantų — gerą valdišką darbą mieliau iškeistumėte į kūrybinį, kuris jums teiktų daug džiaugsmo ir leistų kasdien nubusti su šypsena.
O gal žinote, ko norite, tačiau nepajudinate nė piršto? Jau seniai turite savo Žydrąją svajonę, bet ir šiandien nuo jos esate taip toli, kaip ir prieš metus (ar metų metus). Tačiau tai netrukdo jums nuolat apie ją galvoti. Ir smerkti save už tai. Pirmiausia liaukitės sau priekaištavę, nes tai dar niekam nepadėjo. Verčiau pagalvokite, kas trukdo siekti tikslų. Nepasitikite savimi? Neturite plano? Bijote? Žinoma, jums baisu! Kurgi ne! Nėra žemėje tokio žmogaus, kuris lengvai atsisveikintų su savo įpročiais (nors dėl jų kasdien guostųsi aplinkiniams).
Tai, prie ko esame įpratę, kuo gyvename, ką galvojame, kaip pusryčiaujame, rengiamės, leidžiame laisvalaikį — ir esame mes. Esame tokie, ką mokame, dėl ko jaučiamės užtikrinti ir pasitikintys savimi. Gal susiklosčiusi padėtis ir nelabai tenkina, užtat mes viską apie ją žinome ir esame tikros, kad nesulauksime nemalonių staigmenų! Be to, kur garantija, kad, gyvenime kažką pakeitę, mes nepralaimėsime? Vykite į šalį tokias mintis. Drąsiai žvelkite baimei į akis — tai vienintelis būdas jos atsikratyti. Juk ir troškimai apmalšta tik tada, kai tiesiai šviesiai sau apie juos prisipažįstame.
Kažkas iš klasikų yra pasakęs, kad mūsų norai yra mumyse užslėptų galimybių nuojauta. Kitaip tariant, norėti — vadinasi, galėti.
Vienintelė sąlyga: prieš skaitydamos toliau, įsitikinkite, kad jūsų troškimai yra iš tiesų jūsų pačių, o ne tėvų, draugių, mylimojo ar (būtų tikras košmaras) jūsų viršininkų norai. Šviesiomis spalvomis nutapykite idealų savo gyvenimo paveikslą, kurį norėtumėte matyti, tarkim, po penkerių metų. Kaip tuomet norėtumėte atrodyti? Kuo užsiimti? Kur gyventi? Ką valgyti pusryčiams? O kaip švęstumėte Naujuosius metus? Pagalvokite, ar šiandienis gyvenimas veda jus išsvajotos idealios būties link? Jeigu ne, drąsiai ką nors keiskite!
Planavimas
Kažkas iš klasikų yra pasakęs, kad mūsų norai yra mumyse užslėptų galimybių nuojauta. Kitaip tariant, norėti — vadinasi, galėti. Žinoma, viskas nėra taip paprasta, nes tuomet visi turėtume tai, ko norime, naujametės dovanėlės nebekeltų rūpesčių, o Kalėdų Senelis liktų be darbo. Tačiau, kad ir kaip būtų, tai, apie ką svajojate, gali būti ir įgyvendinta.
Būkite atviri patys sau. Paprasčiau yra bėgti nuo problemų, sukuriant gražų išorinį vaizdą. Ką mes apgaudinėjame? Pirmiausia — save. Yra taip, kaip yra. Taip gyvename beveik visi — ir jūs, ir aplinkiniai, ir milijonai kitų žmonių. Sakome sau, kad turime puikų darbą, tik kiek pavargome ir norime atostogų. Kad gyvename su nuostabiu žmogumi — na, ir kas, kad nuolat pykstamės. Tik pamanykite, o kas šiais laikais nesipyksta?.. Ir jaučiamės mes irgi gerai, tik štai atostogauti tai jau tikrai laikas.
Stop! Jūsų idealusis gyvenimas prasidės tik po to, kai sąžiningai prisipažinsite, kaipgi iš tikrųjų gyvenate dabar. Ir jeigu darbas, mylimasis ir gyvenimo būdas jus iš tikrųjų tenkina, ką gi, tuomet belieka tik pasidžiaugti. Jeigu ne, pripažinkite tai. Prisipažinti, kad viskas ne taip gerai, kaip norėtųsi, — didelis žingsnis į priekį.
Visi suprantame, kad, norėdami ką nors pakeisti, turime daug dirbti (galbūt todėl daug didžiųjų idėjų ir lieka tik idėjomis). Dažnai pamirštame, kad viskam reikia laiko. Jeigu dirbate, mokotės ir dar stengiatės būti puiki namų šeimininkė, mama ir žmona — galite tiesiog nesuspėti įgyvendinti savo svajonės. Atraskite jai laiko. Tegul tai bus vienas iš jūsų prioritetų. Ar taip dažnai jūs kažką darote dėl savęs?
Pabandykite pažvelgti į gyvenimą iš kitos pusės — tarsi tai būtų švarus, dar neprirašytas popieriaus lapas. Pamirškite visas iki šiol buvusias nesėkmes. Ne šiaip sau pamirškite, pirmiausia pagalvokite apie jas. Ne apie tai, kad buvo nemalonu po pokalbio negauti išsvajoto darbo (ar neįsisprausti į mėgstamus džinsus), o apie tai, kodėl taip nutiko. Ir ką reikėtų keisti. Ar pagalvojote apie tai?
Galbūt jums pritrūko užsienio kalbos žinių? Ar paprasčiausio, bet niekuo nepakeičiamo pasitikėjimo savimi? Gal išbandėte dietą, kuri jums visai netiko (o kas nebandė tų dietų)? Parašykite, kokį gavote rezultatą. Ir ką reiktų daryti kitą kartą, kad lydėtų sėkmė. Tai primena veiksmų planą, ar ne? Štai dabar drąsiai galite užversti šį puslapį. O planą pasikabinkite matomoje vietoje.
Dozavimas
Nesistenkite pakeisti visko iškart. Ir nelaukite greitų rezultatų. Dideli lūkesčiai gali sukelti nereikalingą nusivylimą. Išskirkite vieną kurią sritį, kurioje norėtumėte pasiekti tobulybės, ir pagalvokite, ką dėl to galėtumėte paaukoti. Pavyzdžiui, jei vakare, užuot žiūrėję mėgstamą serialą, pasirinktumėte treniruotę (tegul kol kas ir labai trumpą!) sporto salėje, ateityje džiaugtumėtės tokio savo apsisprendimo rezultatais. O tai vėl įkvėptų naujoms pergalėms. Skatinkite ir girkite save už kiekvieną net ir menkiausią žingsnelį kelyje į pageidaujamą tikslą. Tikėkite, kad jį pasieksite. Niekada neatsižadėkite svajonės.
Būdami sąžiningi sau, užsiimdami tuo, kas iš tikrųjų jums įdomu, siekdami savo tikslo, tampate geresni — svarbiausia, tiems žmonėms, kuriuos mylite. Be to, gyvenate savo tikrąjį gyvenimą. Gal jis ir nėra tobulas, bet kiekvieną rytą nubundate, tikėdamiesi padaryti jį geresnį ir gražesnį. Išskyrus akivaizdžias pergales (naują darbą, gyvenamąją vietą ir t. t.), daugiau sužinosite apie patį save: pasirodo, jūs drąsesnis, stipresnis ir protingesnis, nei iki šiol manėte!
Be to, išsikovojote teisę būti savimi — nieko geresnio ir būti negali.
Nesistenkite pakeisti visko iškart. Ir nelaukite greitų rezultatų. Dideli lūkesčiai gali sukelti nereikalingą nusivylimą.
Pašaliniai poveikiai
Atsargiai, svajonės pildosi. Tai, kas dar neseniai buvo siekis, o dabar jau tapo realybe, pakeis ne tik gyvenimą, bet ir jus. Tikslo — kad ir nedidelio, bet trokštamo — pasiekimas savaime yra reikšmingas įvykis. Juk būtent iš tokių žingsnelių ir susideda kelias į sėkmę. Ne veltui psichologai pataria didelę užduotį išskaidyti į daug smulkių ir apdovanoti save už kiekvieną, kad ir menką, pergalę.
Būna, kad pasiekę tai, ko taip norėjome, suprantame, kad tai visai ne tai, ko mums reikia. Darbas, apie kurį svajojote nuo vaikystės, neleidžia atsiskleisti svarbiausiems jūsų talentams. Žmogus, kuriam skyrėte tiek dvasinių jėgų, kurio siekdami iššvaistėte tiek laiko, pasirodė esąs ne tas herojus, kokį įsivaizdavote. Na, bent jau ne jūsų romano herojus.
Ką gi, vis tiek tai pergalė — net jei ir nelabai maloni — juk įgijote neįkainojamų žinių. Žinių apie save. Be to, išvengėte paties blogiausio, kas galėjo nutikti: nuobodulio ir jausmo, kad gyvenimas bėga pro šalį. Be to, jei pasiekėte vieno tikslo — net jei jis jums tapo nebesvarbus — vadinasi, pasieksite ir kito, svarbiausiojo! Jūs iš tikrųjų galite pasiekti visko, apie ką svajojate.
O tuomet beliks mėgautis gyvenimu. Vadinasi, nebereiks nuolat veržtis į priekį, siekti naujų tikslų, spręsti sunkių užduočių, daugiau nepatirti mažų (bet taip pakylėjančių aukščiau žemės!) pergalių. Ir kas baisiausia — reikės liautis svajojus. Siaubas! Ar jūs tikrai tam pasiryžote?!
