Ar interneto ir robotų amžiuje vis dar tebesilaikome lietuviškų tradicijų, o gal šios nugrimzdo praeitin? Apie tai pakvietėme pasiginčyti kino režisierių Karolį Kaupinį ir menininkę Jolitą Vaitkutę.
K. Kaupinis: moderniame pasaulyje tradicijos kaip iškamšos
Naujos tradicijos man kartais primena savotiškas iškamšas.
Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų šalis ir jos žmonės smarkiai pasikeitė. Naujos tradicijos man kartais primena savotiškas iškamšas. Pavyzdžiui, šiandien laikomės pačių įvairiausių vakarietiškų tradicijų, kurios mūsų šaliai ir kultūrai visai nebūdingos. Ne tik švenčiame iš kitų šalių atėjusias šventes, bet ir savąsias pritaikome naujiems globaliems standartams. Kita vertus, menininkai kaip ir anuomet taip ir šiandien vis dar tebelaužo nusistovėjusias tradicijas ir normas, taip kviesdami susimąstyti ir į kasdienius dalykus pažvelgti nauju žvilgsniu.
Štai kine šiandien vis mažiau tikima pasakomis, o į didžiuosius ekranus kūrėjai patalpina šiuolaikinę realybę su visomis jos grožybėmis ir problemomis. Į tai žiūrėti truputėlį nepatogu, mat į kino sales vis dar einame tiesiog gerai praleisti laisvalaikio, o ne įvertinti naujo meno kūrinio, nors Vakarų šalyse filmai vertinami kur kas rimčiau. Nepaisant to, tikiu, jog ateityje mūsų laukia dar daug pokyčių – ir tik į gera, jei ir toliau judėsime pasirinkta kryptimi.
J. Vaitkutė: esame kiek didesni patriotai
Manau, jog šiandien esame kiek didesni patriotai. Modernioje mūsų aplinkoje vis dar išlieka žemės spalvos, liaudiški motyvai, ornamentika bei gerai atpažįstami objektai, iš praeities semiamės įkvėpimo. Šiandien vertiname tai, kas lietuviška, užauginta mūsų kraštuose. Aš ir pati jaučiu norą apie tai kalbėti savo kūryboje, dokumentuoti praeitį ir džiaugtis, kad čia gyveno baltai, žiemgaliai, kuršiai, o vėliau formavosi lietuviška visuomenė su savo palikimu. Reikia tik džiaugtis, kad šiandien taip „trendy“ fiksuoti įvairiose srityse savo istoriją ir palikimą. Tai mūsų identiteto išraiška.
Šiandieninė karta kitokia – nebijome eksperimentuoti, protestuoti ir išsakyti savo nuomonę, kaip ir ieškoti naujų technologijų bei sprendimų.
Drauge, man atrodo, jog esame panašesni į šiauriečius. Mums nebūdinga nei slaviška pompastika, nei pietietiškos aistros. Užtenka nueiti į kokią dizainerių darbų mugę ir pamatyti tendencijas – aiški šiaurės kryptis į minimalizmą. Žinoma, tai ne apie dešimtis lietuvių menininkų, kurie gali sau leisti išsišokti ir kurti ne tik Lietuviai, bet ir pasauliui. Jie – labai „aštrūs“.
Kaip ir kiekviena nauja X, Y ar Z karta turime ir turėsim kitokį suvokimą apie mus supantį pasaulį. Juk augame ir gyvename apsupti technologijų. Šiandieninė karta kitokia – nebijome eksperimentuoti, protestuoti ir išsakyti savo nuomonę, kaip ir ieškoti naujų technologijų bei sprendimų. Norime būti pastebėti ir matomi ne tik savo aplinkoje, bet ir visame pasaulyje.
Kuriamos naujos šiuolaikiškos tradicijos
Iš tiesų, šiandien parduotuvių lentynose pirmenybę teikiame vietos gamintojų produkcijai, mielai dėvime šalies dizainerių sukurtus drabužius, kurie dar ir puošti tautiniais motyvais. Ir retas, kuris drįstų tai pavadinti atgyvena, mat šiuolaikinės lietuviškos tradicijos puikiai prisitaikė prie modernios XXI a. visuomenės.
Įdomu tai, kad šiandien vis dažniau derinama tai, kas inovatyvu ir tai, kas savita bei tradiciška. Pavyzdžiui, šalies drabužių kūrėjai įkvėpimo semiasi net tautiniuose lietuvių kostiumuose ir šiandien dėvimus drabužius margina tradiciniais raštais ar spalvomis.
Derinti, tai kas iš pirmo žvilgsnio, regis, nesuderinama, taip sukuriant naują iki tol neragautą skonį, ėmėsi ir šalies gėrimų gamintoja „Lithuanian Vodka“. Šį rudenį ji šalies vartotojams pasiūlė du naujus skonių derinius – spanguolių ir granatų bei mėtų ir melionų.
Pasitelkiant moderniausias gamybos technologijas ir ilgametes žinias, šio gėrimo gamintojams pavyko atrasti skoningą proporciją, kuri dera ne tik tarpusavyje, bet ir plakant kokteilius.
