Aušra Muzikevičiūtė atvirai papasakojo, kodėl ryžosi krūtų mažinimo operacijai.
Kaip apsisprendėte operacijai?
Apsisprendžiau tada, kai pagaliau atsirado laiko sau. Vaikai jau užauginti, gimdyti ir maitinti daugiau nebereikės. Pradėjau daug skaityti, domėtis, klausytis kitų moterų patirčių, kalbėtis su gydytojais. Ir supratau – nebūtina numirti su tuo, ką mums davė Dievas. Mes turime teisę pasirūpinti savo kūnu ir gyventi lengviau. Labai daug man davė ir viena istorija, nutikusi Švento Bartolomėjaus saloje, kur ilgą laiką gyvenau. Užėjau į parduotuvę nusipirkti naujos liemenėlės. Pamačiau gražiausias, kokias tik įsivaizduojate – o matuodamasi supratau, kad jų negaliu įsigyti, nes mano krūtinė tiesiog per didelė. Pasakiau pardavėjai, kad pirmiausia turėčiau pasidaryti operaciją, o tada galėčiau pirkti tai, kas man patinka.
Ir štai – pardavėja, maždaug 65–70 metų moteris, labai prancūziškai drąsiai įėjo į matavimosi kabiną ir pasakė: „Nori? Aš tau parodysiu.“ Ji pakėlė marškinius ir parodė, kad ką tik pasidarė krūtų mažinimo operaciją. Ji sakė: „Esu pati laimingiausia moteris“ ir netgi pasiūlė man ten dirbančių gydytojų kontaktus. Tai buvo šokiruojanti ir tuo pačiu labai išlaisvinanti patirtis. Pagalvojau – štai kodėl jos tokios „prancūziskai “ dailios net ir labai brandžiame amžiuje, štai kur skirtumas tarp mūsų ir jų. Prancūzės neleis kitiems diktuoti, jos pasidaro tai, ko pačios nori. Ir būtent ši istorija man tapo viena svarbiausių paskatų – kodėl aš nebenoriu delsti.
Ar visą laiką didelė krūtinė jus vargino?
Taip. Didelė krūtinė vargina kiekvieną moterį – nesvarbu, ar ji jauna, ar vyresnė. Reikia pagalvoti, kiek papildomų kilogramų mes nuolat nešiojamės. Mano atveju, per operaciją iš abiejų krūtų buvo pašalinta apie 1 kilogramas svorio. Įsivaizduokite, ką reiškia kasdien nešiotis papildomą kilogramą tik viršutinėje kūno dalyje. Sunku miegoti: ant pilvo negali, ant šono – irgi sudėtinga. Tinkamos liemenėlės paieška – praktiškai neįmanoma misija.
O kur dar nugaros skausmai, nuolatinis nuovargis, miego trūkumas. Ir dar vienas svarbus dalykas: tų kilogramų, kurie kaupiasi krūtyse, jūs niekada nenumesite sporto salėje. Galima sustiprinti nugarą, rankas, bet krūtinė dėl treniruočių mažesnė netaps. Todėl vienintelis kelias, kai krūtys yra per didelės, – chirurginė korekcija.
Kokio dydžio krūtinė buvo prieš ir kokia yra dabar?
Jaunystėje, dar negimdžius vaikų mano krūtinė buvo C dydžio. Vėliau, po gimdymų, maitinimo, po įsigyto mastito, ji išaugo dar labiau. Dieną prieš operaciją mano krūtinė vos tilpo į E dydį. Operacijos metu ją sumažino iki C – tokios, kokią man, kaip sakau, Dievas ir dovanojo.
Kaip atradote galimybę šią operaciją kompensuoti?
Apie tai išgirdau visai atsitiktinai – iš moters, kuri pamatė laidą per televiziją, kur gydytojas paminėjo, kad yra tokia galimybė. Iki tol net nežinojau. Procesas toks: reikia šeimos gydytojo siuntimo pas plastikos chirurgą. Tuomet reikia surasti chirurgą, kuris dirba su ligonių kasomis. O čia prasideda sunkumas, nes daug chirurgų turi privačias praktikas ir su ligonių kasomis nedirba.
Indikacijos operacijai yra aiškios: nugaros skausmai, nemiga dėl miego sutrikimų, įsirėžusios petnešėlės, įvairūs tyrimai (pvz., matuojamas atstumas nuo kaklo iki krūties). Jeigu patenki į lentelę – operacija gali būti atliekama kaip būtina sveikatai. Aš manau, jeigu tokių operacijų būtų daugiau, eilės trumpėtų, daugiau moterų gyventų lengviau, o pasaulis taptų laimingesnis.
Ar tai tik vyresnio amžiaus moterų problema?
Tikrai ne. Reikėtų nustoti galvoti, kad krūtų mažinimas aktualus tik vyresnėms moterims. Būdama ligoninėje ir savo aplinkoje mačiau, jog šiandien net labai jaunos merginos turi dideles krūtis. Galbūt tai lemia mityba, gal kiti veiksniai, bet pasekmės tokios pačios: nugaros skausmai, sunkumas, diskomfortas, nenoras parodyti savo kūno. Ir tai tikrai nėra grožio etalonas – tai yra problema. Merginos, kurios turi dideles krūtis, supras, apie ką kalbu. Mes visos norime, kad žmonės žiūrėtų mums į akis, o ne į krūtinę. Todėl ir jaunoms merginoms tokios operacijos yra labai reikalingos. Tik, žinoma, jos dar neturi didelių pinigų privačioms operacijoms, tad ligonių kasų kompensacija tokiu atveju yra neįkainojama pagalba.
Kaip pati operacija? Ar ji sudėtinga?
Taip, operacija laikoma sudėtinga. Todėl ir laukiau ilgai – bijojau, nes girdėjau iš gydytojų: „Gerai pagalvok, ar verta.“ Bet aš sakau taip: visos operacijos yra sudėtingos, tik klausimas, kiek pasitikime specialistu. Gydytojas, anesteziologas – tai jų darbas. Bet nuo mūsų nusiteikimo priklauso, kaip kūnas gys. Todėl svarbu atiduoti save į profesionalo rankas, o vėliau pasitikėti savo kūnu ir jo gijimu. Gijimas trunka kelis mėnesius: – galutinis rezultatas matomas gal tik po metų, pusę metų nešiojama speciali liemenėlė. Ir noriu pabrėžti – ta liemenėlė yra tūkstantį kartų patogesnė už tas, kurias nešiojome su didelėmis krūtinėmis.
Ar nesigailite, kad operaciją pasidarėte tik dabar?
Jeigu atvirai – gailiuosi. Nes jau dešimt metų galėjau gyventi daug lengviau. Esu buvusi pas kelis gydytojus ir gavau labai skirtingų nuomonių. Kai kurie sakė: „Kam tau, visą gyvenimą nugyvenai su tokia krūtine, kam dar papildomos operacijos?“ Tokius žodžius išgirsti skaudu. Žmogus susigūžia, pasimeta ir linkęs pasikliauti autoritetu. Bet tada pagalvoji – tai gal nereikia nei dantų taisytis, nei plaukų dažytis, nei kirptis? Absurdas.
Todėl visoms moterims sakau: jeigu gydytojas jus atkalbinėja, bet jūs jaučiate, kad norite, ieškokite kito specialisto. Yra gydytojų, kurie labai palaiko. Pavyzdžiui, mano neurologė, atlikusi MRT, tiesiai pasakė: „Aš skatinčiau visas moteris darytis tokią operaciją.“ Moteris šiandien stabdo du dalykai: neigiama gydytojo nuomonė ir dideli kaštai.
Ar nesvarstėte šios patirties nuslėpti?
Ne. Noriu apie tai kalbėti garsiai. Ne dėl to, kad parodyčiau, ką padariau. O dėl to, kad trūksta žinių. Jei visos tylėsime, vaidinsime, kad „oi, sublogau“ ar „tiesiog taip nutiko“ – tai bus melas. Aš jau seniai nusprendžiau nemeluoti nei sau, nei kitiems. Mano tikslas – skleisti žinią, kad yra būdų pasilengvinti sau gyvenimą. Moterims reikia žinoti, kad jos turi teisę rinktis, turi galimybių, o kartais net finansinę paramą iš valstybės. Noriu, kad mūsų gerovės valstybėje moterys iš tiesų gyventų gerovės gyvenimą.
Žinutė moterims
Aušros žinutė kitoms moterims: „Nebijokite pasirūpinti savimi. Jeigu jaučiate, kad jūsų krūtinė jus vargina – ieškokite informacijos, kalbėkitės su gydytojais, reikalaukite tyrimų. Jeigu vienas gydytojas nepadeda – raskite kitą. Nes gyvenimas su lengvesniu kūnu – tai ne tik estetika, tai sveikata, ramybė ir nauja gyvenimo kokybė.“
Portalas Žmonės.lt pabrėžia – visais sveikatos priežiūros klausimais būtina konsultuotis su savo šeimos gydytoju arba gydytoju specialistu.
