Sekite 15min Google
Naujienų portalui Žmonės.lt situaciją pakomentavo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD).
Reaguodami į viešoje erdvėje pasklidusią informaciją, esą vienintelis šios situacijos sprendimo būdas yra sveikus gyvūnus nužudyti, departamento atstovai tai griežtai neigia. Pasak AAD, verslininkams toks nurodymas niekada nebuvo duotas.
„Teiginiai, kad vienintelis ar privalomas šios situacijos sprendimo būdas yra sveikų gyvūnų nužudymas ar nugaišinimas, nėra pagrįstas. Aplinkos apsaugos departamentas nėra nurodęs ŽŪB „Aglaura“ gyvūnų nužudyti ar nugaišinti. Pagrindinis Departamento reikalavimas – užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi teisės aktų ir jų biologinių poreikių reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Šiuo metu sprendimas dėl ŽŪB „Aglaura“ išduoto leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje galiojimo panaikinimo nėra priimtas – leidimas yra galiojantis. Todėl Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį panaikinus leidimo galiojimą turi būti išspręstas laikomų laukinių gyvūnų klausimas, šiuo metu nėra prasidėjęs.
Net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas panaikinti leidimo galiojimą, pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 14 dalį, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir tinkamas sąlygas juos laikyti, arba nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Departamentas siekia, kad gyvūnams būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, o tuo atveju, jei jų dabartinis laikytojas tokių sąlygų užtikrinti neketina, gyvūnai būtų saugiai perduoti laikytojams, galintiems jas užtikrinti. Apie pasikeisiančius laukinių gyvūnų laikymo reikalavimus ūkio subjektas buvo informuotas dar 2024 metais.
ŽŪB „Aglaura“ pasirinko ne lokių ir lūšių laikymo infrastruktūros pertvarkymą pagal nustatytus reikalavimus, o šių gyvūnų perdavimo kitiems laikytojams sprendimą. Bendrovė oficialiuose Departamentui pateiktuose raštuose yra nurodžiusi, kad atsisako rudųjų lokių ir paprastųjų lūšių laikymo veiklos bei pati ieško šiems gyvūnams naujų laikytojų. Šiuo metu bendrovė rengia dokumentus septynių paprastųjų lūšių perkėlimui į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje.
Taigi sveikų gyvūnų nužudymas nėra nei Departamento reikalavimas, nei vienintelis šios situacijos sprendimo būdas. Departamento reikalavimas buvo ir išlieka vienas – užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi saugiose, jų biologinius poreikius ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimus atitinkančiose sąlygose tol, kol jie bus laikomi ŽŪB „Aglaura“ arba saugiai perduoti kitam tinkamas sąlygas galinčiam užtikrinti laikytojui“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento atsiųstame pranešime.
Vertindami verslininkų išsakytą nerimą dėl galimo Raudonosios knygos gyvūnų nužudymo, AAD atstovai paaiškino, kokius gyvūnų gyvybės atėmimo būdus apskritai numato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Kaip teigia departamentas, valstybės sistema sukurta taip, kad apsaugotų sveikų gyvūnų gyvybes, todėl tyčinis sveikos lūšies nužudymas užtrauktų atsakomybę
„Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos sistema ir įstatymai yra sukurti siekiant išvengti bet kokio nereikalingo gyvūnų gyvybės atėmimo. Todėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 2 straipsnis griežtai išskiria ir apibrėžia dvi skirtingas procedūras:
Gyvūno nugaišinimas (GGAĮ 2 str. 9 d.) – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais. Šią procedūrą humaniškais tikslais (pavyzdžiui, siekiant nutraukti nepagydomai sergančio ar sužeisto gyvūno kančias) gali atlikti tik licencijuotas veterinarijos gydytojas. Pagal GGAĮ 20 straipsnio 6 dalį, savininkas kreiptis dėl nugaišinimo gali tik tuomet, kai nebegali suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros ir yra išnaudojęs visas galimybes perduoti jį kitam savininkui bei išsaugoti jo gyvybę.
Gyvūno nužudymas (GGAĮ 2 str. 10 d.) – gyvybės atėmimas gyvūnui. Įstatymo 5 straipsnis draudžia žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą, o gyvybės atėmimas nelaikomas kankinimu tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, likviduojant pavojingų užkrečiamųjų ligų židinius visuomenės saugumo tikslais).
Dėl lūšių apsaugos statuso: Paprastoji lūšis (Lynx lynx) yra griežtai saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą bei Laukinės gyvūnijos įstatymą, bet koks tyčinis saugomų rūšių gyvūnų žalojimas ar žudymas yra griežtai draudžiamas ir užtraukia tiesioginę baudžiamąją arba administracinę atsakomybę bei pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Todėl bet koks fizinis sveikos lūšies nužudymas (ne veterinariniais vaistais) būtų traktuojamas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas“, – teigiama pranešime.
Atsakydami į klausimą, kokią konkrečią pagalbą šiuo atveju departamentas gali suteikti, kad būtų išvengta gyvūnų mirties, institucijos atstovai atkreipė dėmesį į valstybės teikiamą pagalbą ir įrankius.
Pasak AAD, jie palaiko savininkų pastangas rasti gyvūnams naujus namus ir padeda tvarkyti tam reikalingus dokumentus
„Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 42 punktą, Departamentas bei Aplinkos apsaugos agentūra nuolat teikia metodinę pagalbą bei konsultacijas laikytojams, siekiant padėti jiems rasti teisėtus ir gyvūnų gerovę užtikrinančius sprendimus siekiant gyvūnus perkelti jų būtinus poreikius atitinkančiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies 2 punktą, specializuotas LSMU Laukinių gyvūnų globos centras turi tiesioginę pareigą informuoti ir konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais, departamento žiniomis tai ir yra daroma šio ūkio subjekto atžvilgiu.
Departamentas visokeriopai palaiko subjekto iniciatyvą perduoti gyvūnus kitiems laikytojams, kurie gali užtikrinti jų laikymo sąlygas, nepriklausomai ar tie laikytojai yra Lietuvoje ar užsienyje. Šiuo metu mūsų turimais duomenimis Aplinkos apsaugos agentūra operatyviai derina ir kontroliuoja ŽŪB „Aglaura“ teikiamus dokumentus dėl 7 paprastųjų lūšių pervežimo į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje.
Departamentas pabrėžia, kad valstybė turi veikiančią laukinių gyvūnų apsaugos ir globos sistemą, todėl sveikų gyvūnų nugaišinimas nėra nei privalomas, nei toleruotinas.
Jeigu subjektas pats neužtikrins gyvūnų perkėlimo arba toliau juos laikys pažeidžiant nustatytus reikalavimus, įstatymai numato visas būtinas valstybinės kontrolės priemones gyvūnų gerovei užtikrinti. Konkrečios poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose (įskaitant gyvūnų paėmimą ar jų perdavimą valstybės globai), taikomos laikantis nustatytų procedūrų“, – rašoma atsiųstame pranešime.
Daina ir Antanas Bosai sulaukė šokiruojančio ultimatumo
Primename, kad verslininkai Antanas ir Daina Bosai susidūrė su protu sunkiai suvokiama situacija. Pasikeitus įstatymui, jų valdomame mini zoologijos sode „Gamtos perlas“ jau daugiau nei dešimtmetį gyvenančios lūšys ir meškos staiga pasmerktos myriop.
Šiuo metu „Gamtos perle“, esančiame Karklėje, gyvena daugybė laukinių gyvūnų, tarp kurių ir septynios lūšys ir trys meškos. Būtent dėl jų kilo ažiotažo verta situacija. Nors Bosai teigia suprantantys Aplinkos apsaugos departamento darbą ir įstatymų reikalavimus, tačiau juos labiausiai stebina institucijų požiūris į situaciją.
Plačiau skaitykite čia: Daina ir Antanas Bosai sulaukė šokiruojančio ultimatumo: „Mūsų budeliais jie nepadarys“
