- Kodėl „slepiesi“ radijuje?
- Todėl, kad nešioju ūsus ir mano ausys atlėpusios kaip pas olimpinį plaukimo čempioną Michael‘ą Phelps‘ą. O jei rimtai, todėl, kad nematantys manęs klausytojai gali įsivaizduoti skirtingą mano išvaizdą. Argi tai neįdomu?
- Didžiausias eterio iššūkis?
- Pradžioje kiekviena diena dirbant eteryje buvo iššūkis. Bėgant laikui, tai tapo malonus užsiėmimas.
- Didžiausias eterio nesusipratimas?
- Radijo eteryje kalbantys politikai. Tačiau ačiū mūsų direktoratui, RC eteryje tokių nesąmonių nevyksta. Dar didžiausias eterio nesusipratimas yra radijo (kai kurių radijo stočių) laidų vedėjai, kurie įsivaizduoja esantys kompetentingi visais gyvenimo klausimais. O savo atveju menu istoriją, kai dar dirbau vienoje regioninėje radijo stotyje ir man į studiją paskambino kažkoks idiotas, kuris pradėjo grasinti mane užmušiąs, nes anot jo, aš su juo pastarąjį kartą labai nemandagiai kalbėjau ir nepagrojau kažkokios kvailos dainos. Pasirodo, tą vakarą su juo kalbėjo mano kolega. Bet kaip girdit, lig šiol aš dar gyvas ir sveikas, o man grasinęs banditėlis dabar turbūt kur nors Vokietijoj magnetolas išrakinėja iš automobilių.
- Keisčiausias klausytojo skambutis(laiškas)?
- Kartais jų būna itin keistų.. Nekalbant apie kai kurių nepilnamečių mergaičių kliedesius, esu sulaukęs pasiūlymų tuoktis ar netgi tapti tėvu. O kažkada paskambino pašnekovas, kuris pradėjo kažką vapėti apie ateivius. Dabar nebekreipiu į tai dėmesio.
- Nemėgstamiausias radijo „gabalas“, kurį žino ir kurio nemėgsta visi
darbuotojai?
- Kitomis aplinkybėmis į šį klausymą atsakyčiau maždaug taip: „Mes grojame tik pačią geriausią muziką..“. O jei rimtai, tai visada yra dainų, kurios nepatinka. Bet tai tik subjektyvaus požiūrio rezultatas. Žinoma, buvo keletas lietuviškų dainų, kurios didžiajai daliai kolektyvo kėlė ironišką šypseną. Tačiau nenorėdamas tų dainų atlikėjams prieš Kalėdas įvaryti depresijos, jų pavadinimų neįvardinsiu.
- Ekstremaliausia eterio situacija?
- Tikriausiai kiekvienas tokį darbą dirbantis žmogus yra „paragavęs“ gerą dozę streso, kai eteryje pasidaro tylu. Kartais tyla yra gerai, bet tik ne radijo eteryje. Kelis kartus ir aš esu pakliuvęs į tokią situaciją, kai „lūžo“ kompiuteris ir reikėjo žaibiškai kažkuo užpildyti eterį. Kažkada vieną kartą, kol bandžiau susirasti tinkamą CD ir įjungti grotuvą, tuo tarpu, kad nebūtų visiškos tylos, įsijungiau mikrofoną ir kažką veblenau, bet net nepamenu ką. Turbūt dabar paklausius to desperatiško monologo, suimtų isteriškas juokas.
- Tavo radijo patirtis: senas vilkas; apšilęs letenas; pienburnis?
- Senas vilkas būsiu tada, kai dabartinių RC klausytojų anūkams Lietuvos radijuje skaitysiu pasakas apie Raudonkepuraitę. O jei rimtai, manau, kad esu sukaupęs nemažą patirtį, nes radijuje dirbu jau dešimt metų.
