Už pirmąjį atlyginimą – (ne)tikėti pirkiniai
Deimantė prisimena, kad darbas viešbutyje buvo gana paprastas: merginai reikėjo per pusryčius ir pietus aptarnauti viešbučio svečius restorane. Pašnekovė tokio darbo ėmėsi dėl kelių priežasčių: išbandyti save darbe ją ragino mama, tačiau ir pati Deimantė juto stiprų norą užsidirbti – jauna mergina norėjo turėti asmeninių pinigų drabužiams ar laikui su draugais mieste.
„Pirmasis atlyginimas, siekęs kelis šimtus eurų, man atrodė didžiulė suma. Taupiau visą vasarą, todėl pusę uždirbtų pinigų skyriau breketams, o už likusius įsigijau išsvajotą telefoną“, – sako Deimantė.
Mergina prisimena, kad pirmąjį savo atlyginimą gavo grynaisiais – anuomet darbuotojams dar buvo dalijami popieriniai algalapiai, kuriuos reikėdavo pateikti bankui.
„Kartu su pirmuoju atlyginimu teko susipažinti ir su mokesčių sistema. Tai man prilygo susidūrimui su suaugusiųjų pasauliu – juk buvau vos 14 metų, o mokykloje apie atlyginimo sudėtį ar reikiamus sumokėti mokesčius buvo pasakojama tik paskutinėse klasėse“, – sako Deimantė.
Pritrūko pinigų mokesčiams
Vėliau, kai pradėjo dirbti nuomonės formuotoja pagal individualią veiklą, Deimantei klausimų apie mokesčius kilo dar daugiau – reikėjo pačiai išsiaiškinti, kas yra individuali veikla ir kaip tvarkyti sąskaitas.
Iš pradžių, pasak Deimantės, viskas atrodė gana paprasta – pirmaisiais individualios veiklos metais buvo taikoma mokesčių lengvata, todėl merginai reikėjo susimokėti palyginti nedidelę sumą. Tačiau kitais metais situacija pasikeitė, o jauna mergina neįvertino, kokio dydžio mokesčius turės sumokėti.
„Antraisiais individualios veiklos vykdymo metais patyriau kuriozą – pamiršau atsidėti pinigus mokesčiams. Kai atėjo deklaravimo metas, supratau, kad neturiu iš ko susimokėti. Tuo metu teko skolintis pinigų iš tėvų“, – pasakoja nuomonės formuotoja.
Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) projekto „Pasimatymas su mokesčiais“ prisijungusiai Deimantei ši situacija tapo pirmąja rimta pamoka, kad uždarbio negalima vertinti vien tik kaip pramogai skirtų pinigų – kiekvieną kartą gavus atlyginimą reikia įsivertinti, kad tam tikra atlygio dalis turi būti atidėta metinių mokesčių mokėjimui.
Dabar savo finansus planuoja kitaip
Po tokios patirties Deimantė pradėjo keisti savo įpročius – banke atsidarė sąskaitą, skirta mokesčiams, vėliau dar vieną sąskaitą paskyrė taupomoms lėšoms, o kasdieniams poreikiams naudoja trečiąją. Tokiu būdu, pasak nuomonės formuotojams, pinigus skirstyti pasidarė lengviau. Be to, neliko rizikos viską išleisti iš karto.
„Jauniems kūrėjams, dirbantiems pagal individualią veiklą, rekomenduoju gautą atlyginimą ar honorarą paskirstyti atsakingai. Svarbiausia – ne tik leisti pinigus savo norams, tačiau ir pagalvoti apie ateitį“, – sako ji.
Deimantei tokia sistema leido jaustis kur kas ramiau dėl finansų, o kartu atsirado ir drąsos klausti – tiek draugų, tiek specialistų. Deimantė sako, kad iš pirmųjų nesėkmių ji suprato svarbų dalyką: net jeigu pradžioje mokestinė sistema atrodo sudėtinga, laiku užduoti klausimai padeda išvengti nesusipratimų.
VMI šiuo metu įgyvendina projektą „Pasimatymas su mokesčiais“, kurios tikslas – parodyti, kad mokesčių mokėjimas gali būti paprastas ir efektyvus, jei žinai, kur ieškoti informacijos. Suprasti savo mokesčių įsipareigojimus galima kreipiantis į VMI specialistus telefonu, internetu arba gyvai – jie visuomet atsakys į kylančius klausimus ir padės paversti procesą lengvesniu. Daugiau informacijos apie projektą: „Pasimatymas su mokesčiais“.
