Sekite 15min Google
LNK laidoje „Šeškinės 20“ kartu su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir gydytoja Greta Beinoravičiūte jis kalbėjo apie pasirengimą galimoms krizėms, dronų grėsmę ir tai, ką kiekvienas galime padaryti dėl savo bei šalies saugumo.
J.Sakalauskas pasakoja, kad sprendimą tapti Šaulių sąjungos nariu paskatino noras pačiam prisidėti prie šalies saugumo.
„Aš tiesiog labai myliu Lietuvą ir mano tėtė kovojo už Lietuvą ir aš supratau, kad ir mes kažkuo galime prisidėti“, – sakė operos solistas.
Pasak jo, buvimas organizacijoje suteikia daugiau aiškumo, ką reikėtų daryti nutikus dienai X. Prasidėjus karui Ukrainoje J.Sakalauskas pats nuvyko į šalį, o ši patirtis padėjo geriau suprasti, kaip atrodo gyvenimas karo sąlygomis. Anot jo, svarbu nepasiduoti panikai ir padėti jos išvengti aplinkiniams.
Apie pasirengimą galimai krizei kalbėjęs D.Antanaitis pabrėžė, kad svarbiausia nėra vien sukauptos atsargos ar išvykimo krepšys, bet ir žmonių tarpusavio ryšys bei pasirengimas veikti kartu.
„Kai mes kalbam apie dieną X, tai mes visada kalbam apie tai, kad aš asmeniškai turiu pasiruošti – taip, bet mes esam bendruomenė ir čia esmė yra, ar bendruomenė pasiruošusi“, – sakė jis.
Laidoje daug dėmesio bus skirta ir dronų keliamai grėsmei. Kalbėdamas apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, D.Antanaitis sakė, kad nors tokių incidentų Lietuvoje buvo nedaug, būtent tai gali tapti priežastimi nepakankamai pasiruošti.
„Yra palyginamoji tokia charakteristika. Visų pirma, tai yra penktas dronas per beveik penkerius metus. Daug ar mažai? Jeigu mes palyginsim su Bulgarija, Rumunija ir Lenkija – tai yra labai mažai. Jeigu mes palyginsim su incidentais Vokietijoje – irgi yra mažai. Tačiau, kada yra mažai, tada mes nesam pasiruošę“, – pasakojo atsargos majoras.
D.Antanaitis taip pat kalbėjo apie technologijas, kurios, jo vertinimu, iš esmės keičia šiuolaikinį karą.
„Dronai, robotizuotos sistemos tikrai eina į priekį, tai čia faktas. Esmė yra ne tas kareivis, kuris bėga su šautuvu. Kai mes matome kareivį, bėgantį su šautuvu, tai jau yra viskas, galutinis dalykas, kuris įvyko“, – aiškino jis.
Pasak atsargos majoro, kariuomenėje priimant sprendimus tenka įvertinti didžiulius informacijos kiekius, o dirbtinis intelektas gali šį procesą gerokai paspartinti.
„Dirbtinis intelektas, tai yra tikrasis proveržis, nes jis mums leidžia kovoti ne 3D, o 4D“, – sakė D.Antanaitis.
Gydytoja Greta Beinoravičiūtė laidoje pasakojo, kad ekstremalioms situacijoms medikai Lietuvoje ruošiasi iš anksto.
„Dabar daug pasiruošimo vyksta Lietuvoje, sveikatos apsaugos sistemoje. Aš galiu kaip iš gydytojos perspektyvos pasakyti, kad vyksta nemažai pratybų, ligoninės rengia, turi ir tikrina savo ekstremalių situacijų valdymo planus“, – sakė G.Beinoravičiūtė.
Ji pabrėžė, kad kuo daugiau skirtingų situacijų medikai išbando per pratybas, tuo mažiau netikėtumo lieka tuomet, kai su realia krize susiduriama iš tikrųjų.
Laidoje paliestas ir gerokai didesnio masto scenarijus – kas būtų, jeigu Lietuvoje per vieną dieną būtų tiek dronų, kiek jų Ukrainoje. D.Antanaitis tokį atvejį siejo jau su karo padėtimi ir mobilizacija.
„Čia jau būtų ir aktyvuotas penktas straipsnis, ir mes patys, kariuomenė, jau būtume mobilizuoti“, – sakė jis. Atsargos majoro teigimu, 500 dronų reikštų ne pavienį incidentą, o plataus masto karą.
„Šeškinės 20“ – trečiadienio vakarą 20 val. per LNK.
