Juozukas buvo išgarsėjęs visoje Lietuvoje. „Niekur negėriau... Darbe truputį išgėriau ir važiavau namo. Norėjau mėšlo parsivežti... Su sąlyga, kad mėšlo negavau... Išgėriau dvi stiklines vyno... mažutes tokias... ir degtinėlės tokią čierkelą... ir daugiau nieko”... Maždaug tokį interviu po vieno reido Biržų rajone, kur pareigūnai sulaikė girtą traktoriumi važiavusį Juozą Armonavičių, 1979-ųjų lapkritį parodė Lietuvos televizija.
Iš pradžių atvirai ir naiviai tuometiniam laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” korespondentui S.Pabedinskui pasakojęs, kaip sielvartą dėl negauto mėšlo nuplovė vynu ir degtinėle, Juozas tapo nekalbus vos paklaustas, su kuo gėrė. „Aš nepažįstu tų draugų”, – sakė jis. Tuo savo vyrišku girtuoklių solidarumu net papirko S.Pabedinską.
Susitiko po ketvirčio amžiaus
Vis dėlto žurnalistas siužetą per televiziją Lietuvai kietaširdiškai parodė. Ir pamiršo. Manė, kad gyvenimas su tuo žmogumi tikrai nebesuves. Bet išsisukti nuo susitikimo su savo herojumi S.Pabedinskui nepavyko.
Prieš pusantrų metų, kai S.Pabedinskas Seime dirvonus vertė, vėl atgimusios laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” tuometis vedėjas Julius Juchnevičius išsitraukė senus archyvus. Peržiūrėjo siužetą apie mėšlo negavusį traktorininką Juozuką. Surado Biržuose dabar jau solidų vyrą, atsivežė į laidą ir net pakvietė S.Pabedinską su juo susitikti: kad dabartinis seimūnas į akis žmogui pažiūrėtų. „Aš jo ir tuomet paklausiau: tai su kuo tada gėrei? Juk dabar jau gali pasakyti. O Juozukas man: „Neprisimenu. Kaip kalbinau – prisimena, o su kuo tada gėrė – ne ir ne... – pasakojo dienraščiui L.T. S.Pabedinskas. – Paskui net dainelė apie draugų neišduodantį Juozuką buvo sukurta.”
Linksmino internautus
Netrukus filmukas apie Juozą pasklido internete. Pasirodo, net emigrantų širdis jis retkarčiais sušildo. „Sykį nuvažiavau į Airiją, o ten man ir pasakoja: kai pasidaro liūdna, pasižiūriu tą siužetą apie Juozuką, kuris mėšlo važiavo, ir linksmiau pasidaro”, – sakė S.Pabedinskas.
O dabar – liūdnoji šio pasakojimo dalis: Skirmantas jau niekada nebesusitiks savo herojaus Juozuko, kurį kadaise pašlovino per visą Lietuvą. Kadangi S.Pabedinskas dabar kandidatuoja į Seimą kaip tik Biržų–Kupiškio vienmandatėje apygardoje, nuvykęs pas rinkėjus sužinojo: nebėra Juozuko. Mirė. „Tik jo kapą aplankiau, – kalbėjo seimūnas. – Juk tai buvo vienas iš tų mano herojų, kurį visada prisimindavau su šypsena.”
Beje, S.Pabedinskas sakė, kad žurnalistinis darbas jam susitikimuose su rinkėjais atsirūgsta ir kitaip: „Pavyzdžiui, per susitikimą viename kaimelyje priėjo prie manęs moteris ir sako: „Kaip po to gavau nuo valdžios, kai su tavimi per televiziją pašnekėjau”...