Buvau įstojusi į dailės akademiją, nors buvo sunku, trūko pinigų, bet jaučiau, kad gyvenu. Prieš dvejus metus susipažinau su vyru – vienu iš pramogų pasaulio liūtų. Jis man pasiūlė prabangų ir įdomų gyvenimą. Pinigai liejosi laisvai, kaip ir alkoholis, nežabotas seksas, o kartais ir grupinės orgijos. Tai tapo mano kasdienybe. Dabar jaučiuosi išsisėmusi, jaučiu, kad klimpstu į depresiją. Suprantu, kad gyvenu neteisingai, bet nežinau ko griebtis, iš kur atrasti jėgų gyvent toliau. Siga.
Pavojingi spąstai
Sveika, Siga, apleidusi savo studijas, kūrybinę veiklą ir susiviliodama patogesniu ir „blizgančiu“ gyvenimu, kurio tviskėjimas pasirodė tik išorinis, patekai į pavojingus spąstus. Kaip baisiai tai beskambėtų kartais tai vadinama sielos praradimu. Visa tai atsitiko todėl, kad apleidai savo kūrybines galias, praradai orumą. Atsirado dvasinis badas, verčiantis nors kažkuo užpildyti tuštumą. Šiuo atveju – menkaverčiais pakaitalais - beasmeniu seksu, alkoholiu, pinigais, kurie niekada neduoda peno sielai. Jie gali nebent laikinai apraminti trokštančią širdį.
Atrask jėgų
Tuščiai eikvodama savo gyvybines jėgas, prarandi ryšį su savo vidiniu šaltiniu, todėl nebegali iš jo atsigaivinti. Taip gali atsidurti ties degradacijos riba. Ačiū Dievui, visi turime pasirinkimo galimybę: kuriuo keliu eiti, kada sustoti. Manau, tau svarbu iki galo įsisąmoninti savo situaciją bei jos pavojų ir pradėt vaduotis iš klaikios duobės, kad nenugrimztum į dar gilesnį liūną. Pabadyk sugrįžti prie savo studijų, kūrybos, susirask senus draugus ar žmogų, kuris bent pradžioj galėtų tave nukreipti, palaikyti. Tebūnie išgyvensi fizinį badą, bet tavęs nebekankins dvasinis alkis ir savigrauža, kad negyveni taip, kaip jauti, kad turi gyventi. Palaipsniui tikrai atgausi ryšį su tikruoju moteriškumu ir seksualumu. Tikėjimo tau bei ištvermės!