Pandemija nesustabdė aktorės Marijos vestuvių: „Nors negalime judėti, širdyse esame laisvi“

Auksiniais žiedais būsimi sutuoktiniai apsikeitė Vilniaus santuokų rūmuose. Ir, žinoma, kaip pridera – su visomis apsaugomis priemonėmis.

Kai kam galėtų atrodyti, kad tokiu nelengvu laikotarpiu ne kiekvienas norėtų tuoktis. Tačiau ne Marija su Kęstučiu. Pora atvirkščiai mano, kad dabar yra būtent toks laikas, kai meilę reikia švęsti nieko nelaukiant.

„Gyventi reikia čia ir dabar. Ypač šiais į istoriją įeinančiais laikais. Nors dėl pasaulinės pandemijos fiziškai gyventi laisvai negalime, bet širdyse galime būti laisvi, mylėti ir dar labiau vertinti, saugoti vienas kitą. Meilę reikia švęsti nieko nelaukiant. Ir sakant, kaip stipriai vienas kitą mylime.

Mes su vyru pasižadėjome eiti kartu gyvenimo keliu iki pat galo. Kad ir kas benutiktų. Kad ir kokia corona už lango siaustų“, – 15min pasakoja neseniai „taip“ ištarusi Marija Chlebopaševaitė-Vaidilė.

Marijos Chlebopaševaitės-Vaidilės ir Kęstučio Vaidilos vestuvės – 15min galerijoje:

Marijos Chlebopaševaitės ir Kęstučio Vaidilos vestuvės

+1

Aktorė sako, kad šiuo laiku vestuvės ne tik įdomesnės, bet dėl ribojimų sukelia tam tikro žavesio, savotiško subtilumo, slaptumo bei jaukumo. O ir jų vaikams, kaip sako pati Marija, bus ką papasakoti. Juk būtent šiuo laiku niekam nieko nereikia įrodyti.

„Tėvai susituokė tokio pasaulinio įvykio, persmelkto baimės laikotarpio metu. Ir jie dar labiau mylėjo, ir tikėjo, kad viskas bus gerai“, – apie tai, ką sakytų savo vaikams, pasvajoja M.Chlebopaševaitė-Vaidilė.

Pačią vestuvių ceremoniją sutuoktiniai iškėlė kukliai – jų svečiais tapo tik santuokos liudininkai.

„Santuoka yra apie du žmones ir tik jiems žinomas priesaikas vienas kitam. Gyvenime tiek daug pompastikos, tad nusprendėme jos visai atsisakyti. Palikti viską tikrumui, paprastumui. O liudytojus parinkome ne atsitiktinai. Mūsų santuoką liudijo mums brangūs žmonės“, – 15min atskleidžia Marija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marija Chlebopaševaitė ir Kęstutis Vaidila

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marija Chlebopaševaitė ir Kęstutis Vaidila su liudininkais

O kaip dėl jaudulio? Pora jo beveik nejuto. Sako, kad tik minimaliai, nes kai yra užtikrinti savo sprendimu, ramūs bei visiškai susitelkę į jausmus, o ne į vieno ar kito aprangą, santuokos diena tampa iš tiesų stebuklinga.

Tą galima suprasti ir iš vestuvinių žiedų – M.Chlebopaševaitė-Vaidilė sako, kad išsirinko klasikinius žiedus, nes būtent jie porai patys gražiausi. O graži tapo ir nauja Marijos pavardė, kuri, pasak pačios aktorės, turi itin svarbią reikšmę.

„Po santuokos įregistravimo mano pavardė bus Marija Chlebopaševaitė-Vaidilė. Didžiuojuosi, kad mūsų šeima bus Vaidilos. Man tai viena gražiausių lietuviškų pavardžių. Juk vaidilutės kūreno šventąją ugnį, o aš ją dievinu. Tad nieko nėra šiaip sau. Gavau pačią gražiausią!“ – džiaugiasi ji.

Po oficialios ceremonijos naujai iškepti sutuoktiniai laiką leido dviese – iki ryto šoko žvakių šviesoje, kalbėjosi ir svajojo apie gražią judviejų ateitį: „Buvo pati tikriausia ir intymiausia santuokos diena. Linkime visiems meilės ir ramybės šiais neramiais laikais. Visi blogumai greitai baigsis.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marija Chlebopaševaitė ir Kęstutis Vaidila

O blogumai aplenkė ir pačią Mariją. Per laiką, kurį praleido kartu su Kęstučiu, ji suprato, kad jai nereikia bijoti savo priimamų sprendimų, o tiesiog daryti tai, ką iš tikrųjų nori.

„Jis labai ramus ir tuo pačiu be galo organizuotas žmogus. Tikriausiai ne veltui daug metų buvo profesionalus krepšininkas. Ten, manau, ir išsiugdė discipliną, strateginį mąstymą, atkaklumą. Labai retai kada elgiasi neapgalvotai.

Ši jo savybių puokštė leidžia man „būti“, pajusti save ne tik kaip moterį, bet ir atsiskleisti kaip asmenybei. Jis manęs niekur nespaudžia, moko gerbti laiką. Per jį supratau, kad nieko nereikia bijoti, niekuo abejoti, o svarbiausia – nesusireikšminti ir veikti gyvenime tai, ko iš tikrųjų nori“, – atvirauja Marija.

Įgavusi drąsos bei pasitikėjimo savimi ji taip pat įgyvendino ir seną svajonę – įkūrė vaidybos būrelį „Vaidyba išlaisvina“. Tad, galima sakyti, kad per trumpą laiką įgyvendino net dvi svajones.

„Čia kartu su paaugliais mokomės suprasti save ir kitus, analizuodami įvairias situacijas vykstančias tiek mokykloje, tiek už mokyklos ribų. Kalbame apie tai, kas skauda pačiame sunkiausia amžiuje – paauglystėje, o vaidindami dar giliau visa tai išjaučiame, pamatome save iš šono.

Aktorinis ir psichologija eina išvien. Vaidyba be atvirumo lieka tik vaidyba. Gera būti ne tik jų mokytoja, bet ir drauge. Didžiausia dovana – jų pasitikėjimas manimi“, – apie įkvėptos veiklos gimimą atskleidžia Marija.