Sekmadienį urna su velionio palaikais pašarvota Visagino laidojimo namuose „Memorija“ (Santarvės g. 1, Visaginas). Atsisveikinti paskutinį kartą su velioniu žmonės rinkosi jau nuo 10 valandos.
J.Šuklino urną apsupo gausybė stambiažiedžių baltų rožių, čia pat buvo rodomi Jevgenijaus gyvenimo akimirkų kadrai.
Liepsnojo ir baltos žvakės, pagerbiančios velionio atminimą. Urna stovėjo ant blizgios, šviesą skleidžiančios pakylos, sudarančios vandens įspūdį, šalia urnos – Jevgenijaus portretas, iš kurio sklido tik jam būdinga tokia šypsena…
Fotogalerija:
Politiko atminimą pagerbė ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė – laidojimo salėje ji paliko vainiką.
Pagerbti atvyko ir jo bendrapartiečiai iš Liberalų sąjūdžio. Pagarbą išreiškė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Virgilijus Alekna, Simonas Kairys. Atsisveikino ir Visagino meras Erlandas Gelaguzas.
Šv. Mišios bus aukojamos gegužės 31 d., sekmadienį, 12 val. Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje.
Velionis bus palaidotas Visagino miesto senosiose kapinėse (Ažukalviškės k., Visaginas).
Žinia apie netikėtą energija tryškusio parlamentaro J.Šuklino mirtį jo bičiuliai ir bendražygiai sako niekaip negalėję patikėti ir vis dar save taiso kalbėdami apie jį esamuoju, ne būtuoju laiku.
J.Šuklinas ketvirtadienio vakarą rastas sukniubęs savo namų sodyboje Zarasų rajone, medikams jo nebepavyko išgelbėti.
Kolegos, buvę kartu nuo politinės karjeros pradžios, vaikystės draugai ir verslo partneriai sako, jog J.Šuklinas negalėjo nustygti nė minutei, turėjo begalę veiklų ir siekė savo tikslų nuoširdžiai ir su didžiule sportininko aistra.
J.Šuklinas, baigęs sportinę karjerą, į politiką pasuko 2014-aisiais, kuomet su komitetu „Visaginas – tai mes“ tapo Visagino tarybos nariu ir šias pareigas ėjo dešimtmetį, vienu metu buvo net laikinuoju Visagino meru. 2022-aisiais jis įstojo į Liberalų sąjūdį, o jau 2024-aisiais pateko į Seimą. Kandidatavo ir į Europos Parlamentą, bet nebuvo išrinktas.
E.Gentvilas: jis turėjo svarbią misiją
Partijos kolega Eugenijus Gentvilas sako susipažinęs su J.Šuklinu dar šiam tebedirbant taryboje.
„Lankiausi tuomet Visagine, apžiūrėjome jo verslą, tą alaus prekybą. Esame buvę ir Zarasuose, kai jis dar nebuvo Seimo narys, plaukiojome kartu su Zarasų liberalais – jis jau tuomet simpatizavo. Ne, nelenktyniavome kanojomis – pramoginiu laiveliu“, – su šypsena šiltai kolegą prisiminė E.Gentvilas.
Liberalas sako, kad J.Šuklinas turėjo viena esminių politinių misijų – paneigti mitą, jog Visagino rusai esą nėra lojalūs Lietuvai.
„Jau tada mačiau, kad yra žmogaus labai didelis užsidegimas dėl Visagino: Visaginas, Visaginas, Visaginas. Jis tikrai mylėjo tą miestą.
Jis buvo rusas ir pagal savo natūrą, kaip mačiau, norėjo Visaginą, rusišką miestą, paversti tuo patikimu branduoliu. Nes koks yra mitas apie Visaginą: ai, ten rusai, jie nesupranta lietuviškai.
Bet jis per savo pavyzdį rodė ką kitą. Taip, jis kalbėjo su akcentu, bet jūs pažiūrėkite, jo lietuvių kalba yra visiškai taisyklinga. Būtent per savo pavyzdį jis norėjo parodyti: mes, Visagino rusai, esame už Lietuvą (...), kad Visaginas yra lojali, integrali Lietuvos dalis“, – kolegą prisiminė E.Gentvilas.
Beje, mažiau žinomas faktas yra tai, jog J.Šuklinas su savo vaikystės draugu įkūrė ir verslą, pradžioje apsiribojusį picerija, o vėliau išaugusį į platesnes ambicijas: vadinamojo kraftinio alaus daryklą.
Apie ją, kaip svarbią J.Šuklino veiklą, kurią dėl politikos šis kiek turėjo apleisti, 15min kalbėjo ir jo bičiulis nuo vaikystės bei verslo partneris I.Chomenko.
Jis sakė iki šiol bendraudavęs su J.Šuklinu kiekvieną dieną.
„Tokių žmonių daugiau tikrai nėra, aš nepažįstu. Be galo atviras... jis niekada nežiūri į savo pusę, nori padėti visiems. Dėl to jis ir buvo toks populiarus, tiek taryboje, tiek Seime.
Jis visą laiką būdavo čia. Aš čia gyvenu nuo vaikystės, pats buvau aštuonerius metus tarybos narys. Pažįstu jį iš vidaus, koks jis yra, ne prie kamerų. Tokių žmonių daugiau nėra, šimtu procentų galiu pasakyti. Jo prioritetas buvo padėti ne sau, o kažkam kitam“, – prisiminė I.Chomenko.
Nuo gero maisto iki alaus daryklos
Jis papasakojo ir apie bendro verslo pradžią.
„Idėja gimė, nes Visaginas buvo gana mažas miestas, nebuvo kokybiškų vietų, kur gali pavalgyti skaniai ir panašiai. Pradžioje atsidarėme piceriją, vežėme produktus net iš Italijos.
Po to atsidarėme steakhousą (kepsnių restoraną – red.), iš Amerikos veždavome angus kepsnius, nusipirkome įrangą. Po to buvo alus: susidomėjome, kas yra craftas, įsimylėjome ir atsidarėme daryklą. Pradžioje – mažą, dabar jau – didelę. Nors Jevgenijus dabar, būdamas Seime, jau nedalyvavo veikloje, tik patarimais“, – tvirtino I.Chomenko.
40-metis J.Šuklinas netikėtai mirė ketvirtadienį, savo namų sodyboje Visagine.
