Pedofilijos skandalo sukrėsta Fausta Marija – apie veidmainystę: „Visi žinojo, kuris kunigas geria, o kuris turi žmoną“

Šią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie kraupią pedofilijos bylą. Paaiškėjo, kad dvasininkai daugiau nei du dešimtmečius galimai tvirkino ir seksualiai išnaudojo vaikus. Ši informacija šokiravo visuomenę ir privertė ne vieną iškelti nepatogų klausimą – kaip tokie nusikaltimai galėjo vykti taip ilgai, o aplinkiniai liko užmerkę akis? Apie šią situaciją prabilo ir tekstų kūrėja, žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė.

Fausta Marija Leščiauskaitė, bažnyčia / Asmeninio albumo ir shutterstock nuotr.

Socialiniame tinkle "Facebook". F.M.Leščiauskaitė paviešino įrašą, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu Žmonės.lt.

Savo įraše Fausta pasmerkė bažnyčios, kaip institucijos, veidmainystę, ilgametį nusikaltimų dangstymą ir pabrėžė, kad vietoje tuščių maldų už aukas, bažnyčia pagaliau privalo imtis realių veiksmų bei prisiimti atsakomybę.

„Prieš keletą metų garsiai ir savo noru atsiribojau nuo bažnyčios. Ne nuo tikėjimo, ne nuo dvasingumo, ramybės paieškų, bet nuo organizuotos religijos ir bažnyčios, kuri man primena velnio irštvą.

Kaip ir daug vaikų, deja, buvau pakrikštyta. Taigi, tapau dar vienu skaičių valstybės daugumos religijoje. Nenorėjau juo būti. Nenoriu būti priežastimi, kodėl bažnyčia gauna visas tas lengvatas, dėl kurių gali tarpti.

Savo vaiko neabejotinai nekrikštysiu. Ateityje, jei norės, tikrai nedrausiu ir neatkalbinėsiu tai atlikti pačiai, bet pasistengsiu, kad mano vaikas žinotų, kodėl to nepadariau.

Nes neįmanoma, kad tiek metų prievartaujant, tvirkinant ir naudojantis vaikais, bendruomenė nežinojo ar bent neįtarė.

Mano gimtame mieste visi žinojo, kuris kunigas geria, kuris paslapčiomis turi žmoną. Žinojo ir apie aplinkinių kaimų kunigus.

Bažnyčia kaip institucija žino tiek daug. Ji juk žino, kad ne vienas jų kunigas gyvena su vyru. Ilgus metus. Sužinoję tiesiog ištremia iš prestižinės bažnyčios kažkur tarp laukų. Ir toliau viešai pasisako apie „nuodėmę“, tačiau patys ją slepia.

Taip ir čia, skriaudžiant vaikus, ko gero „susitvarko“, kad į akis aplinkiniams nekristų, ir tarpsta toliau.

Taip, yra atsidavusių, pasišventusių ir net anaiptol netarpstančių dvasininkų. Bet aš negaliu jiems pritarti, nes jie dalyvauja sistemoje ir taip ją palaiko. Netiesiogiai, bet labai ženkliai.

Bažnyčia turėtų ne melstis dėl aukų. Jie turėtų bausti ir įdavinėti visus, keliančius įtarimą. Mokėti aukoms solidžias išmokas, rūpintis jų gerove, psichologine sveikata. Valytis. Jei jiems tikrai rūpėtų. Bet pasimelsti lengviausia.

Tai pasimelskime visi, kad mūsų sąskaitos apsimokėtų ir vakarienės pasiruoštų“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Fausta Marija.