Situaciją portalui Žmonės.lt ketvirtadienį pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
„Pirmiausia svarbu pasidžiaugti, kad vaikas nenukentėjo, jį laiku pastebėjo gelbėtojai ir pasirūpino jo saugumu. Vaiko teisių gynėjams nerimą kelia tai, kad leisdami laiką prie jūros ar kitų vandens telkinių su vaikais, tėvai ar kiti suaugusieji ne visada pakankamai įvertina mažamečiams galinčias kilti rizikas. Tai atskleidžia ir minimas atvejis.
Svarbu atminti, kad ir minutei be dėmesio prie vandens palikus mažametį vaiką, tai gali baigtis skaudžia nelaime. Šiuo konkrečiu atveju svarbiausia, kad su vaiku buvę tėvai kritiškai įvertintų tai, kas nutiko, ir ateityje tinkamai juo pasirūpintų.
Vaiko teisių gynėjai dėl šio atvejo susisieks su gelbėtojais. Jei pavyks identifikuoti šeimą, su ja taip pat susisieksime, aptarsime įvykį ir aplinkybes, dėl kurių, galimai, nebuvo tinkamai pasirūpinta vaiku. Visiems gali pasitaikyti tokių akimirkų, todėl norime ne ieškoti kaltų, o padėti šeimai pamatyti rizikas ir užkirsti kelią joms pasikartoti.
Natūralu, kad šeimos atsipalaiduoja atostogų metu ir kartais praranda budrumą. Todėl šiuo laikotarpiu vaiko teisių gynėjai ragina tėvus, globėjus ir kitus suaugusiuosius ypatingą dėmesį skirti vaikų saugumui. Nors vasara eina į pabaigą, maudynės prie vandens telkinių tęsiasi.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad prieš nusprendus maudytis būtina įsitikinti, jog jūroje iškelta maudytis leidžianti vėliava, priėjimas prie vandens telkinio ar baseino nėra slidus, o pasirinkta vieta yra saugi.
Visuomet svarbu paisyti gelbėtojų nurodymų, nešokinėti į nepažįstamą vandens telkinį, neplaukti per toli nuo kranto ir priminti vaikams, kad pripučiami ratai ar kitos plaukiojimo priemonės nėra saugos priemonės ir nepakeičia suaugusiųjų priežiūros. Mažesni vaikai prie vandens visada turėtų būti pasiekiami ranka.
Tėvams svarbu įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, gebėjimą orientuotis aplinkoje, laikytis saugumo taisyklių bei atsakingai priimti sprendimus. Kiekvienas vaikas bręsta skirtingai, todėl būtent tėvai geriausiai gali įvertinti, kada jis pasirengęs tam tikrą laiką praleisti be suaugusiųjų priežiūros.
Vaiko saugumas prasideda nuo suaugusiųjų dėmesio. Todėl svarbu ne tik kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį, bet ir patiems būti budriems, nesiblaškyti naršant telefone ar užsiimant kitais pašaliniais darbais. Nė viena taisyklė ar saugos priemonė nepakeis atsakingo suaugusiojo, kuris yra šalia.
Vaiko teisių gynėjai planuoja susitikti su gelbėtojais bei kitais specialistais ir aptarti, ką galima padaryti kartu, kad prie jūros vaikams būtų kuo saugiau, o vasara įsimintų tik maloniais įspūdžiais“, – naujienų portalui Žmonės.lt sakė G.Noliūtė.
Tėvai buvo už kelių šimtų metrų
Primename, kad Palangos gelbėtojas Kajus Pirožnikas viešai atkreipė dėmesį į situaciją, kuri, jo teigimu, galėjo baigtis skaudžia nelaime. Savo socialiniuose tinkluose jis pasidalijo vaizdo įrašu iš paplūdimio ir paragino tėvus į gelbėtojų perspėjimus žiūrėti itin atsakingai.
K.Pirožnikas nurodė, kad tuo metu jūroje buvo 4 balų bangavimas ir buvo iškelta raudona vėliava, reiškianti, kad maudytis griežtai draudžiama. Nepaisant to, vaizdo įraše matyti mažametė mergaitė, viena besimaudanti audringoje jūroje.
Pasak gelbėtojo, vaiko tėvai tuo metu buvo už kelių šimtų metrų, kopose. K.Pirožnikas pabrėžė, kad tokioje situacijoje vaikas paliekamas vienas aplinkoje, kurioje pagalbos gali prireikti vos per kelias sekundes.
„Tai nėra „vaikas tiesiog nori išsimaudyti“. Tai nėra „mes ją matome iš toli“. Tai yra reali grėsmė vaiko gyvybei“, – savo įraše teigė gelbėtojas.
Jis priminė, kad stipriai banguojant jūros sąlygos gali pasikeisti akimirksniu. Srovė gali pagauti vaiką ir nunešti nuo kranto, stipri banga – parversti, o patekus į duobę ar plėšiančiąją srovę mažametis gali nebesugebėti savarankiškai grįžti į krantą. K.Pirožniko teigimu, tokios sąlygos pavojingos net patyrusiems suaugusiesiems.
Gelbėtojas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – suaugusiųjų elgesį vaikai perima kaip pavyzdį. Jei tėvai ignoruoja raudoną vėliavą ir gelbėtojų perspėjimus, vaikui gali susidaryti įspūdis, kad šie draudimai nėra tokie svarbūs.
„Kiek dar svetimų nelaimių turime pamatyti, kad pradėtume mokytis iš jų?“ – klausė K.Pirožnikas.
Vaizdo įrašas:
Dėl tokio elgesio jis viešai kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą ir atsakingas institucijas, ragindamas padėti kovoti su atvejais, kai dėl neatsakingų suaugusiųjų sprendimų į pavojų patenka vaikų gyvybė.
K.Pirožnikas taip pat kreipėsi į tėvus ir paragino neignoruoti raudonos vėliavos net tada, kai vaikas tikina, kad į jūrą eis „trumpam“, moka plaukti ar pati jūra atrodo nepavojinga.
„Raudona vėliava reiškia realų pavojų. Klausykite gelbėtojų. Saugokite savo vaikus“, – ragino Palangos gelbėtojas.


