Auklėjimo spragos
Šiandien gyvename kur kas modernesnėje visuomenėje, nei kad gyveno mūsų tėvai ar seneliai. Jiems viešas pykčio ir kitų neigiamų emocijų demonstravimas buvo laikomas blogo auklėjimo požymiu ar paprasčiausiu nemandagumu.
Dabar viskas kitaip. Tiek jaunos merginos, tiek vaikinai žino, jog neprivalu tramdyti emocijų ir atstovauti puikiai išauklėto jaunimo kategorijai. Dominuoja noras išsiskirti iš minios ne tik drabužiais, bet ir elgesiu, net jei jis ir netinkamas. Nuolatinis palydovas Pyktis – emocija, kylanti tada, kai atsiranda kliūčių patenkinti svarbų poreikį.
Psichologai teigia, kad pyktį galima traktuoti kaip pagrindinę emociją, kurią patiria visi žmonės. Pykstame ir net nesusimąstome, jog dažnai ši emocija visiškai nepagrįsta. Blogiausia tai, kad pyktį išliejame ant kitų, dažniausiai šeimos narių, ypač vaikų.
Nepasitenkinimo išraiška
Pyktis skiriasi savo stiprumu, pradedant lengvu suirzimu ir baigiant nevaldoma visa griaunančia jėga. Jį sukelia tiek išoriniai veiksniai - vėluojantis troleibusas, paliktas telefonas namuose, triukšmas darbo vietoje, gražiau atrodantis kolega. Tiek vidiniai - praeities prisiminimai, bloga nuotaika, nepasitenkinimas gyvenimo kokybe, neįgyvendinami užmojai, stresas ir kiti veiksniai.
Neskubėkite išsilieti
Pyktis išreiškiamas įvairiai: durų ir daiktų trankymu, klyksmais, nesikalbėjimu, ašaromis, o kartais net smurtu prieš kitus. Pats geriausias būdas – ramiai išsakyti tai, kas kelia nepasitenkinimą. Tik neįžeidinėkite, nerėkite, o gerbkite save ir esančius šalia. Prieš kalbėdami kelis kartus giliai įkvėpkite ir tada prabilkite.
Stebėkite save
Svarbu save stebėti ir žinoti, kas dažniausiai sukelia nepasitenkinimą, tik tada galėsite kovoti su pykčiu. Jei nervinatės, kad per mažai uždirbate – galvokite, ką galite padaryti dar, kad atlyginimas padidėtų. Pykdo kolegų sukeltas triukšmas? Ramiu tonu jiems apie tai pasakykite arba įsigykite ausų kamštukus. Jei jus erzina ir pykdo kriauklėje styrantys neplauti indai – uždarykite duris ir nekreipkite į tai dėmesio. Visose situacijose ieškokite sprendimų ir neleiskite, kad neigiamos emocijos taptų jūsų šešėliu. Pykčio slopinimas nėra pati geriausia išeitis.
Valdymo menas
Visiems nemalonu bendrauti su niurzgomis ir pikčiurnomis, todėl pyktį reikia mokėti valdyti. Tai prilygsta menui ir mokslui. Sukurta ne viena metodika, speciali programa ir treniruotės padedančios įveikti pykčio priepuolius. Specialisto pagalba Geriausiai su pykčiu kovoti stebint kvalifikuotam specialistui. Gydytoją psichologą rasite beveik visose gydymo įstaigose. Jis jus stebės ir žinos, darote pažangą ar ne.
Tiems, kurie mano, kad patys gali susidoroti su šia problema – specialistai siūlo individualius lavinančius pratimus. Tereikia pasirinkti kelias frazes ir jas mintyse kartoti, kai artinasi pykčio grėsmė. Pavyzdžiui: jei susivaldysiu – situacija bus mano rankose, kalbėk ramiai, jei pyktis mane nugalės - pralaimėsiu.
Padeda skaičiavimas
Kitas pykčio valdymo būdas – skaičiavimas. Skaičiuokite iki dvidešimties ar daugiau, ne tik atsipalaiduosite, bet ir sau nuotaiką pakelsite. O jei dar ir kvėpuosite aktyviau bei giliau, net pamiršite, dėl ko pykote.
Pykti – sveika?
Vokiečių psichoterapeutas dr. Günteris Scheichas mano, jog pykčio tramdymas sukelia kitą problemą – depresiją. Ji kyla dėl nuolatinių pastangų stengiantis užgniaužti ir nedemonstruoti pykčio priepuolių. Specialistas siūlo tinkamai reikšti pyktį, bet jokiu būdu nekaupti jo savo viduje. Tinkama linkme nukreiptas ir deramai kokiam nors tikslui panaudotas pyktis suteikia naudos, nes šis jausmas skatina keistis, prisitaikyti ir priimti realybę tokią, kokia ji yra. Kompromiso paieškos Žmonių nuotaika ir elgesys yra užkrečiami, todėl būdami pikti taip ir liksite vieniši. Juk niekas nenorės bendrauti su pykčio ir emocijų valdomomis asmenybėmis. Išmokite ieškoti kompromisų. Atidžiai rinkite žodžius, jei norite būti gerbiami ir vertinami kitų - kolegų, draugų ir artimųjų. Nesivaldantys isterikai niekam pasitikėjimo nesukelia. psichologija
PYKSTANČIŲJŲ TIPAI
Jeigu vis dėlto pasitaiko situacijų, kai pyktis jus valdo, sunkiai kontroliuojate savo emocijas arba jaučiate galimo pykčio užuomazgas, atpažinkite savo tipą ir įvardykite jį, kad išvengtumėte kaskart stiprėjančių pykčio proveržių.
„Šeimos tironai“ – šiai kategorijai priklausantys žmonės savo pyktį išlieja tik ant šeimos narių.
„Avigalviai“ – tokie žmonės dažniausiai sutinkami už vairo. Tokio „avigalvio“ vairavimo maniera kelia pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Jis nuolat skuba, net jei nėra jokio poreikio, akivaizdžiai susijaudinęs, šaukia atsidaręs langą, mosuoja rankomis, grasina kitiems vairuotojams.
„Kaltintojai“ – šio tipo žmonės dėl juos užklupusių problemų nelinkę kaltinti savęs, tik kitus.
„Tamsios asmenybės“ – uždaras, beveik su niekuo nebendraujantis žmogus. Pyktį laiko viduje.
„Keršytojai“ – jiems atrodo, kad galima kaltinti visus iš eilės, nes jie to verti ir nusipelnė.
„Karštakošiai“ – nerodo savo pykčio atvirai, bet nuolat zirzia, yra lengvai pažeidžiami ir dirglūs. Dažnai keikiasi.
