Socialiniame tinkle A.Stonytė papasakojo apie Halės turguje rastą nusilpusį dekoratyvinį balandį. Jo nuotraukomis ir atviru pasakojimu apie paukščio šeimininko paieškas ji sutiko pasidalinti su portalo Žmonės.lt skaitytojais.
„Halės turguje per Jonines šuniukas įtempė pavadį. Pagalvojau, gal užmatė katiną. O tada pamačiau – nuo mūsų bando „pabėgti“ balandis. Toks leisgyvis, kad vos tipena.
Ant kojos raudonas žiedelis, bet ten jokių duomenų.
Perskambinu internete rastais gyvūnų globos numeriais. Prisiregistruoju balandžių mylėtojų ir augintojų puslapiuose. Sukeliu skelbimus. Ir laukiu ar kas pasiges savo balandžio. Tyla.
O vaikai (nesuprantu su siaubu ar viltimi) klausia: „Mama, o kuriam kambary mes auginsim balandį?“ Toto irgi klausiamai žiūri, kai balandis skrebena jam įrengtoje dėžutėje. Žiūriu į balandį ir galvoju – gal tikrai beprotiška. O, jei jo niekas nepasiges? Bet jau parsinešiau.
Jei ne raudonas žiedas ant kojytės, gal taip nepergyvenčiau. Bet tas žiedas sufleruoja, kad balandis ne laukinis. O dekoratyvinis leisgyvis paukščiukas nebūtinai išgyvens gatvėje, kurioje šeimininkauja katinai ir varnos.
Pusdienį raminu save, kad kažkaip susitvarkysim. Prisimenu profesorių Kazlauską, kurio namuose gyveno ne tik balandžiai su bebru, bet ir gulbės su krokodilu.
Mano Liepa įsitraukia į balandžio namų paieškas. Ir staiga atsiranda viltis – gyvūnų organizacija jai duoda telefoną žmogaus, kuris namuose augina balandžius. Sako – galit atvežti.
Žmogus, kaip iš pasakos, pagalvoju, kai jis aprodo savo balandžius. Jų čia per šimtą. Pasakoja, kad užsikrėtęs aistra balandžiams būdamas penkerių. Augina savo malonumui. Paėmęs į rankas mūsų balandį, sako, kad jis visai jaunas, labai nusilpęs, bet gaus vaistus, mineralus ir atsistos ant kojų. Dar papasakoja, kad tai vadinamas suktukas, kilęs iš Baku.
Lietuvoje veisiamas vestuvėms...“ – dalijosi ji.
Aistė prisipažino, kad sužinojusi, kodėl jie vadinami „vienadieniais balandžiais“, ji patyrė nemenką šoką.
„Kaip vėliau viena moteris iš gyvūnų globos paaiškina – jie net vadinami vienadieniais balandžiais. Nes auginami vienos dienos pramogai.
Balandininkas atsisveikinant sako: „Padarėt gerą darbą. Tokios būklės jis neišgyventų nė dviejų dienų.“
O aš pagalvoju, kad gerą darbą padarysim, jei nors viena būsima jaunavedžių pora, išgirdus vieno pasiklydusio balandžio istoriją, nuspręs, kad nuotraukos kadras su balandžiais nevertas pasmerkti šiuos gležnus paukščius mirčiai. Nes beveik 100 proc. nė vienas iš jų negrįžta pas balandžių pardavėjus.
Jų širdis suminkštinti maža vilties. Nes jie tai puikiai žino.
Ir kol nebus įstatymo, draudžiančio šią makabrišką pramogą ir toliau tai darys.
Ačiū labai visiems, kurie per Jonines kėlė ragelį, konsultavo ir padėjo: moteriai iš Halės turgaus, kuri po savo prekystaliu globojo balandį, kol ieškojom dėžutės, Mažvydei Kokanauskienei, Egzotinių gyvūnų prieglaudai, Tautmilės prieglaudėlei, Laukinių gyvūnų globos centrui, kurie buvo pažadėję „prasukti“ iš Klaipėdos pro Vilnių ir paimti balandį, jei visai nerasiu, kas jį priglobtų.
Ir ačiū žmogui, kuris apsiėmė užauginti mažiuką. Žmogui, kaip iš pasakos su didele širdimi.
Tokių žmonių sutikom daug“, – rašė ji.
Apie situaciją komentaruose pasisakė ir garsi vestuvių planuotoja ir renginių organizatorė Laura Vagonė.
„Aš tikrai mielai pasidalinčiau istorija, tiesiog mano sekėjai yra visiškai ne ta publika, kuri užsisakinėja balandžius vestuvėms. Tiesą pasakius, aš esu nustebusi, kad kažkas dar tai iš viso daro“, – rašė ji.
Savo nuomonę apie žiaurią pramogą išreiškė ir kiti internautai:
„Aš niekada nesupratau šios durnos pramogos – leisti balandžius į dangų per vestuves. Pradėti gyvenimą nuo gyvūnų žudynių“;
„Ačiū, Aiste. Žmonės, deja, dažnai nesupranta, kad gyvūnai – ne žaislai“;
„Gera pramogėlė – „Prisiekėme prieš Dievą amžiną meilę ir po keliolikos minučių tampame žudikais“;
„Skaitau ir širdis džiaugiasi! Dar liko žmonių...“
Juodoji karvelių nuomos pusė
Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savo puslapyje praneša, kad gyvūnų naudojimas pramogoms turi tamsią pusę.
„Paleidžiamasis karvelis priklauso Uolinių karvelių grupei (tai pačiai, kurią nuolatos matome lauke) ir yra naudojamas apeigų metu. Šie dailūs ir specialiai veisiami, todėl naminiai, karveliai dažnai naudojami įamžinti svarbius gyvenimo etapus ir aukas: vestuves, gimtadienius, sporto renginius, grand atidarymus ar kaip sielą atstovaujantis simbolis paskutinėje kelionėje per laidotuves“, – rašo jie.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat praneša ir apie organizaciją pigeonrescue.org, kuri rūpinasi tokių karvelių gerove ir informuoja visuomenę apie žiaurią pramogą su šiais paukščiais.
Organizacijos atstovai pažymi, kad karvelių nuoma šventėms ir paminėjimams yra verslas, kuris parduodamas paslaugą formuoja suvokimą, jog karveliai yra išvaduojami iš narvų, kuriuose gyveno, paleidžiami į orą, į laisvę ir toliau gyvena ilgai ir laimingai (visai kaip ir planuoja daryti jaunavedžiai).
Tačiau net esant tinkamoms sąlygoms, gali atsirasti kliūčių jų išgyvenimui:
- Šie balandžiai yra naminiai paukščiai, kurie niekada negyveno lauko sąlygomis, visuomet buvo pamaitinti, neturėjo kovoti su plėšrūnais ar gamtos stichijomis ir paleisti juos į laisvę yra tas pats, kas susirinkti visų kaimynų mylimus šunis ar kates, nuvežti į kitą miesto ar šalies dalį ir paleisti juos į laisvę. Atrodo kvaila, tiesa?
- Neretai dėl didelio užsakymų kiekio balandžių nespėjama apmokyti sugrįžti į namus. Tačiau tai nedaug ką keičia, nes net ir paleisti apmokyti „vestuvių balandžiai“, bandydami sugrįžti namo susižeidžia, pasiklysta ar būna užpulti.
- Dar blogiau, kai siekdami sutaupyti, švenčių organizatoriai tiesiog nusiperka baltų balandžių ir juos paleidžia „į laisvę“.
- Balandžiai yra bandos paukščiai. Paleidžiant jie yra atskiriami nuo savo bandos, su kuria gyveno. Paleistiems į laisvę balandžiams reikia ieškotis naujos bandos. Kitaip jie pasmerkti.
- Staigus paleidimas ir po jo lydintis triukšmas sukelia didelį stresą balandžiams, todėl dalį laiko jie skrenda nesiorientuodami aplinkoje.
- Balandžiai yra dienos paukščiai, todėl, jei paleidimas vyksta vakare, dažniausiai iki ryto jie neturi šansų pradėti kelionę link namų.
- Jei paleidžiama visa banda paukščių, kurie nėra išmokyti rasti savo namus, išgyvenę ir įsikūrę jie gali iš ekosistemos išstumti kitus, pokyčiams jautrius tos ekosistemos gyventojus: paukščius, vabalus ir pan.
