Atsiveria realybė
Atrodytų, geriausia išeitis – sprukti kiek kojos neša ir net neatsigręžti. Paradoksas, bet kartais būtent tuo metu ateina tas laikas, kai galime pradėti kurti tikrą ir gilų meilės ryšį. Būtent tada, kai žlunga visos iliuzijos, lūkesčiai ir išsisklaido kerai, galime pamatyti realų žmogų ir pradėti tikrus santykius.
Būtent dabar svarbu nenukirsti visų galimybių, o išdrįsti pasilikti ir pažinti jį ar ją, o kartu ir save giliau. Tik išbuvę šitoj aklavietėj ir santykių krizėj, turim šansą išmokti mylėti. Jei iš santykių tikimės tik begalinės šventės, nuolatinio džiaugsmo, euforijos ir malonumų, norim mėgautis nesibaigiančiu pasakišku seksu, neįdėdami į santykį jokių pastangų, pasiliksime rožinių fantazijų pasauly, supsimės ir supsimės vaikiškoje karuselėj, vis keisdami pasijodinėjimo arkliukus, bet nepažindami meilės ir gyvenimo.
Reikia ryžto
Labai įžvalgus yra pasakymas, kad meilė reikalauja aukų: turim paaukoti savo paikas ambicijas, naivias iliuzijas ar norą gauti viską ir iš karto. Meilė reikalauja drąsos, ryžto, tikėjimo, nepaisant sunkumų, gebėjimo kritiškai pažvelgti į patį save. Tų, kurie nebėga ir nebando išsisukti, o apsiginkluoja kantrybe ištverti krizes, įsižiūrėti, įsisąmoninti ir keistis, laukia dideli atradimai ir apdovanojimai, tikras džiaugsmas ir palaima. Jei tik pasiryžtam įveikti save ir prisiliesti prie to, kas negražu, skaudu, turim galimybę atsinaujinti, atgaivinti mirštantį santykį. Jei tik be paliovos bėgam ir paniekinam, esam atskirti nuo tikro gyvenimo ir amžinai alkstam meilės. Tad suraskim išminties pasilikti, išbūti ir gal prieš mūsų akis atsiskleis tikras lobis.