Ir net jau trečia peticija internete, prašanti griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ir surenkanti apie 70 tūkstančių gyventojų parašų, mūsų valdžios žmonėms nepadaro anei jokios įtakos.
Visi puikiai prisimena šunelio Gauso istoriją. Žiniasklaida labai daug apie ją rašė. Girta teta su savo draugeliu kastuvu daužė šuniukui per galvą, po to jį gyvą palaidojo sode. Tik neabejingos kaimynės ir pareigūnų dėka šuniukas buvo atkastas ir išgelbėtas. O kaip visi piktinosi ir baisėjosi. Kaip visi sekė Gauso sveikimo istoriją ir linkėjo pačio blogiausio jo kankintojams. Ir ką? Ir nieko, šuniuko kankintoja sulaukė teismo, o teismas jai skyrė 60 parų arešto, bausmę atidedant vieneriems metams. Tai reiškia, kad jei per 12 mėnesių teta daugiau nepadarys jokio nusikaltimo – už grotų ji nesės. Tiesa dar reikės Gauso gelbėtojams atlyginti patirtą žalą už jo gydymą, bet sumos ten irgi ne pamokančios daugiau nebeimti kastuvo į rankas.
Kol kas nė vienas gyvūnų skriaudikas mūsų šalyje nesulaukė realios laisvės atėmimo bausmės net vienai dienai. Baudos juokingos, o teismo sprendimas uždrausti laikyti gyvūnus dažniausiai nepaisomas. Tai jau parodė nuolat besikartojantys gyvūnų daugintojų atvejai – jiems uždraudžia laikyti gyvūnus, o po metų tarnybos iš ten vėl konfiskuoja tuzinus išnaudojamų dauginimui šuniukų ar kačiukų.
Bet ko tikėtis, kai didžioji dalis mūsų šalies gyventojų patys vis dar abejingi gyvūnų kančiai? Puikus to pavyzdys – Pakalniškių miestelio žmonės. Linkėjimai jums visiems. Šis atvejis taip nenuskambėjo žiniasklaidoje, o labai be reikalo, gal viešesnis sugėdinimas ateityje duotų vaisių. Pakalniškėse diena iš dienos, mėnuo iš mėnesio į vežimą buvo
