O aš beveik kiekvieną savaitę iki ašarų prisijuokiu skaitydama merginų paviešintus susirašinėjimus su visokio plauko „obliais“.
„Po valandos einam pasivaikščioti, nes tau tikrai bus į naudą pajudėt“, – taip rašo bičas merginai, su kuria ką tik susipažino, ir naiviai tikisi, kad po tokių užuominų nebus pasiųstas toli toli.
Taip, skaityti tokius dalykus ganėtinai juokinga, bet kita vertus – situacija liūdna. Dauguma pažinčių programėlėmis besinaudojančių merginų teigia, kad rasti ten kažką normalaus – visiškai nebeįmanoma. Ten sėdi traumuoti, kompleksuoti arba priešingai – narcizai vyrai, kurie niekada nesukurs harmoningų santykių. Po penkiolikos minučių susirašinėjimo jie puola siųsti merginai savo Mikio nuotraukas ir tikisi, kad ji krykštaus iš džiaugsmo. Gal yra tokių, kurios krykštauja, bet dauguma dažniausiai tiesiog tokius užblokuoja ir ieško toliau.
Po penkiolikos minučių susirašinėjimo jie puola siųsti merginai savo Mikio nuotraukas ir tikisi, kad ji krykštaus iš džiaugsmo.
„Aš Tinderyje jau metus ir dar nebuvau nė viename normaliame pasimatyme“, – guodėsi viena mano pažįstama.
Taip, gal jos reikalavimai per aukšti, bet kodėl moterys turi nusileisti ir pradėti santykius su bet kuo?
Tai kur rasti tų gerų vyrų?
