Būnu pikta, įsitempusi, tai neigiamai atsiliepia santykiams su vyru. Atrodo, jau pati turiu vaikų, savo šeimą, o tėvai vis dar veikia mane, sugeba išvesti iš pusiausvyros. Taip nenoriu važiuot, bet yra pareiga. Gal galit ką patarti? Aistė
Laba diena, Aiste. Iš tikrųjų esate jau suaugusi mergaitė ir pati galite nuspręsti, kaip švęsti šventes ir kaip norite per jas jaustis. Savo laiške vis pabrėžiate, kad „reikia“, „privalote“, „pareiga“, o kaip jūs NORITE švęsti Kalėdas? Ar nors kartą rimtai apsvarstėte tą galimybę, kad jūs galit išvis niekur nevažiuoti šiais metais ir švęsti namuose, su savo pačios sukurta šeima, draugais?
Baisu? Šiurpas prabėga jūsų kūnu vien pagalvojus apie tai? Dieve, ką pasakys tėvai, bus skandalas, to dar jūsų visos giminės istorijoje nebuvo, kad atžala Kalėdas išdrįsta švęsti ne kartu! Jaustumėtės kalta, beširdė, „nedėkinga dukra“?
Bet kita alternatyva yra tokia, kad Kalėdas švenčiate prisiversdama, apgaudinėdama save, vaikus, vyrą. Ko gero, atsisakymas švęsti šventes su savo gimdytojais būtų nemažas akibrokštas, tad kitas variantas, jūs galite tėvus pasikviesti į svečius. Šiuo atveju, jūs esate šeimininkė, tai jūsų namai, vyras, vaikai, jūsų šeimos taisyklės, o jie yra svečiai.
Svarbiausia įsikalkit į galvą, kad jūs neprivalot klausytis moralų ir kitų nemalonių jums dalykų ir tiesiog galite pasakyti savo tėveliams, kad jums tas nemalonu. Nepasiduokite tėvų spaudimui ir iš vaikystės ateinantiems kompleksams, pasielkite naujai, kitaip nei įprasta, išmeskite iš savo galvos tokius teiginius kaip „privalau“, „pareiga“. Nekaltinkite pati savęs, kad pasirenkate taip praleisti šventes kaip patinka jums, o ne kitiems.
Svarbiausia, kad jūs būtumėt patenkinta, džiaugtumėtės, skleistumėt gerą energiją, o ja užsikrės ir vyras, ir visi aplinkiniai. Gražių švenčių!
