„Išgirdus apie mano projektą, mamos pirmas sakinys buvo: „Tai būtų nuostabu, bet aš neįsivaizduoju, kaip tai atrodys! – juokėsi mamos emocijas prisiminusi Ainė. – Ji labai bijo aukščio, tačiau sakė trokštanti tai išmėginti. Be to, aš pastebėjau, kad žmonės tik iš pradžių baidosi aukščio, o vėliau tie, kurie buvo užlipę, visiškai pamiršo, kad stovi ar sėdi ant šlaitinio stogo.“
 |
| Iš kairės: Ainė, Martyna, Kęstutis ir Audronė Bunikiai |
Žmonės.lt portalui Ainė pasakojo, kad kurdama baldus šlaitiniams stogams ji negalvojo apie praktinį jų pritaikymą. Tačiau per mėnesį (tiek trunka jos baigiamojo darbo ekspozicija ant vieno iš Vilniuje esančio namo stogo), ji sulaukė itin daug palankių vertinimų ir nusprendė idėją realizuoti.
„Šiuos baldus kūriau kaip meninio dizaino projektą ir jis neturėjo būti funkcionalus. Įgyvendindama šią savo viziją, siekiau sužadinti svajonę. Trumpiau tariant, pirmiausia tai buvo kūrybinis eksperimentas, bet per mėnesį sulaukiau daug gerų atsiliepimų, pasiūlymų ir norų baldus įsigyti, juos išbandyti. Žmonės tikrai tiki šia mano idėja, todėl jau planuojame ją realizuoti. Šiuo metu mes jau užregistravome ją patentų biure“, – pasakojo Ainė.
Anot merginos, dauguma Vilniaus senamiesčio stogų – šlaitiniai, o jos idėja būtent ir buvo sukurti „baldelį šiems stogams“. Ainė savo projektu ketino suderinti žavėjimąsi panorama bei romantišką vakaro praleidimą, bet kartu ir suteikti galimybę sėdėti ten, kur paprastai nėra sąlygų tai daryti – ant stogo.
Kaip gi Ainei kilo ši kiek utopinė mintis apgyvendinti stogus? Mergina atvirai pripažino, kad įgyvendindama savo viziją, ji sugrįžo į vaikystę, kuomet ji pati rašė pasaką apie stogus.
„Aš pati labai mėgstu leisti laiką ant stogų – sėdėti, gerti vyną ar klausytis nuo Filharmonijos sklindančios muzikos. Su draugais ant stogų mes ir šokam, ir dainuojam. Kurdama šį projektą aš grįžau į vaikystę, nes antroje klasėje rašiau pasaką „Senamiesčio stogai“. Meilę stogams aš, matyt, turėjau nuo mažumės, – savo patirtimis dalijosi Ainė. Ji patikino, kad žmogus visuomet trokšta būti aukščiau už kitus, todėl šis interjero dizaino „stebuklas“ dabar leis tai be vargo padaryti. – Aš trejus metus tyriau funkcijas ir paradoksus kasdienybėje, dizaino objektuose, mene ir man buvo labai svarbus kuo daugiau sužinoti apie žmogaus norą pakilti ir būti kuo aukščiau. Žmogus nori turėti savo intymią erdvę ir į visus žiūrėti iš aukšto, būti nepasiekiamu, sėdėti tarp žemės ir dangaus“, – pokalbį baigė Ainė.
 |
| Kerniaus Pauliukonio nuotr./Stalelis kavai ant namo stogo Užupyje |
