Prieš ketverius su puse metų, Alinos šeima ruošėsi švęsti vyresniojo sūnaus Octavijaus tėčio gimtadienį. Tądien susirgo mažasis Ragnaras, todėl mama nusprendė nuvežti jį atlikti kraujo tyrimų. Vyresnysis sūnus taip pat jautėsi prastai, nors neturėjo nei temperatūros, nei kosulio. Alina jau buvo beišeinanti pro duris, kai staiga apsisuko. „Greitai iš lovos – nevažinėsiu dešimt kartų“, – savo žodžius prisiminė ji.
Fotogalerija:
Šis paprastas mamos paliepimas tapo lemtingas. Po tyrimų paskambinusi gydytoja liepė nedelsiant vykti į ligoninę. Kauno klinikų priimamajame Alina elektroninėje sveikatos sistemoje išvydo žodžius „įtariama leukemija“. Netrukus gydytojai patvirtino ūminę mieloblastinę leukemiją, o berniukas buvo skubiai išvežtas į Vilnių pradėti gydymo.
Šiandien Octavijaus liga yra remisijoje, tačiau po kaulų čiulpų transplantacijos organizmas vis dar sunkiai prisitaiko prie donoro ląstelių. Vis dėlto šeima niekada nepamirš žmogaus, suteikusio berniukui galimybę gyventi.
Donoru tapo vyras iš Vokietijos. Dar transplantacijos skyriuje šeima sulaukė jo anoniminio laiško, o vėliau jis net du kartus atvyko į Lietuvą. Jis netgi pasakojo, kad po donorystės kartu su šeima uždegė žvakę ir meldėsi, jog Octavijaus organizmas priimtų padovanotas ląsteles. „Mes tą dovaną priėmėm“, – jautriai prisimins Alina.
Ilgi mėnesiai ligoninėje moteriai atvėrė akis ir į kitą, dažnai nepastebimą ligos pusę. „Jeigu griūva mama, griūva viskas aplinkui“, – sakys Alina.
Būtent ligoninėje ji susipažino su Renata, kurios dukrelė Izabelė taip pat sunkiai sirgo. Mažytėje skyriaus virtuvėlėje, moterys dalijosi paslaptimis, ašaromis ir džiaugsmais. Ten pamažu brendo mintis padėti ir kitoms mamoms.
„Renata, žinai ką? Kuriam fondą“, – spontanišką pasiūlymą prisimins Alina.
Renata iš pradžių tik nusijuokė. Tačiau būtent taip gimė „Tuk tuk širdelė“.
Deja, Izabelės išgelbėti nepavyko. O jos netektis ypač palietė ir mažąjį Alinos sūnų Ragnarą. Per aštuntąjį savo gimtadienį, berniukas paprašė leidimo paleisti balionus lauke į dangų savo draugei. „Izabele, čia tau“, – prisimins jo žodžius Alina.
Šiandien Alinos ir Renatos įkurtas fondas organizuoja stovyklas sunkiai sergančių vaikų mamoms ir moterims, išgyvenusioms vaikų netektį. Čia jos gali kalbėtis, ilsėtis ir pamažu susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.
Alina neslėps, kad pati vis dar mokosi džiaugtis. Anksčiau dievinusi Kalėdas, po sūnaus ligos ji ne kartą šventes sutiko ligoninėje. Kartą parduotuvėje stebėdama dovanų ieškančius žmones pajuto netikėtą pavydą. „Oi, Dieve, kaip aš jums pavydžiu, kad jūs tą jausmą turite...“ – prisimins moteris.
Tačiau fondo veikla kartais reiškia kur kas daugiau nei trumpą poilsį. Viena mama, išgyvenusi itin sunkią akimirką, paskambino Alinai. Po ilgo pokalbio ji ištarė žodžius, kurių fondo įkūrėja nepamirš: „Alina, tu man išgelbėjai gyvybę.“
Kaip išmokti gyventi ne vien baime dėl rytojaus? Kaip neprarasti savęs, kai visas gyvenimas sukasi aplink sergančio vaiko poreikius? Ir kodėl net sunkiausiomis akimirkomis svarbu leisti sau nusišypsoti? Apie tai – šiltame, jautriame ir vilties kupiname K. Rimienės pokalbyje su Alina Šiaulevičiūte jau šį sekmadienį.
„Floristinis desertas“ – Vėlinių vainikas, primenantis gyvenimo grožį
Šį sekmadienį, Vėlinių dieną, Kristina Rimienė pakvies žiūrovus į artimųjų atminimą pažvelgti ne tik su liūdesiu, bet ir su dėkingumu už kartu praleistą laiką. Jautraus pokalbio su Alina įkvėpta floristikos dizainerė kurs subtilų vainiką, skirtą išėjusių artimųjų kapams.
Šįkart kompozicijai prireiks vos dviejų rūšių gėlių – smulkių, lengvų gubojų žiedelių ir elegantiškų kalijų. Kristina pasirinks žiedo formos floristinę kempinę, įtaisytą plastikiniame padėkle, kuris padės išlaikyti drėgmę. Į ją mažais kuokšteliais smeigs gubojų šakeles, kol susiformuos purus, lengvas vainikas.
Tačiau skirtingai nei kuriant įprastą, griežtų formų kompoziciją, šįkart dizainerė nesistengs visų žiedelių sulyginti. Ji leis jiems laisvai stiebtis į šalis, taip suteikdama vainikui ne tik natūralumo, bet ir simbolinę prasmę.
„Tegul jie rodo ne tai, kad viskas gyvenime yra gerai, o būtent tokį tikrą norą stiebtis, gyventi“, – sakys Kristina.
Paskutiniu kompozicijos akcentu taps du kalijų žiedai, kurių natūraliai išlinkę stiebai vainikui suteiks elegancijos.
Šis floristinis desertas taps ne tik pamoka, kaip savo rankomis sukurti prasmingą dekoraciją, bet ir kvietimu bent trumpam sustoti. Prisiminti žmones, kurių jau nebėra šalia, mintimis su jais pabūti ir nepamiršti branginti tų, kurie šiandien dar yra kartu.
Laida „Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais, 10 val. per TV3.













