Sekite 15min Google
Socialiniame tinkle „Instagram“ Evelina prisiminė, kad viskas įvyko tuo metu, kai sūnui ugdymo įstaigoje buvo atliekamas masažas. Visiškai netikėtai įvykių eiga pakrypo tragiška linkme dėl patalpoje palikto verdančio vandens ir kito vaiko elgesio.
„Kristupėlis buvo ugdymo įstaigoj, ant masažo stalo, jį masažavo masažistas ir šone virė virdulys... Ko ten tikrai neturėjo būti. Ir tiesiog atbėgo labai agresyvus vaikas, paėmė ir jį išpylė“, – skaudžia patirtimi dalijosi E.Laucė.
Moteriai sunkiausia suvokti, ką tuo metu jautė jos sūnus, nes dėl savo negalios jis negalėjo suprasti, kas vyksta.
„Paprastam vaikui tu gali paaiškinti, kas čia atsitiko. O vaikas, kuris nesupranta, jis tiesiog gulėjo ir užsidegė (turima omenyje vidinį jausmą, – red.past.). Jis pradėjo liepsnoti ir net nežinojo, kada viskas baigsis... Galiausia jį išvežė jau su reanimobiliu, ne su paprasta greitąja“, – atsiminė nuomonės formuotoja.
Kova dėl sūnaus
Nuvykus į Santariškių klinikas paaiškėjo, kad nudegimai itin rimti. Vaikui apdegė šlaunys, kaklas, pilvas ir kojos – nudegė apie 10 procentų kūno. Pasak mamos, pirmoji savaitė buvo kritinė ir labai sunki, nes nudegimai ilgą laiką vis gilėjo. Vaikas kentė didžiulius skausmus, jį teko tvarstyti ir net pririšti prie lovos, nes išsigandęs ir nesuprasdamas situacijos, jis nuolat blaškėsi.
„Po savaitės reanimacijoj ir ant morfijaus kabėjimo, jis pagaliau turėjo pirmą operaciją, kai pašalino negyvą odą. Tada kūno temperatūra nukrito ir mus jau perkėlė į skyrių, tada ten pusę vasaros gyvenom. Buvo taip: kiekvieną dieną tvarsčių keitimai su narkoze, tada sekė odos persodinimo operacija, kurią ėmė nuo jo kojų“, – gydymo procesą detaliai prisiminė Evelina.
Skaudžiu laikotarpiu moteris ligoninės vienutėje su sūnumi praleido pusę vasaros. Fizinį ir emocinį nuovargį ji bandė malšinti ankstyvais rytais – bėgioti išeidavo penktą valandą ryto, kol dar nepabusdavo seselės. Situaciją dar labiau sunkino ir tuo pačiu metu vykę teisiniai procesai.
„Mes perėjom pragarą. Ir dar viso to pašonėj buvo teismas dėl alimentų. Tai buvo siaubas“, – atviravo sūnų auginanti moteris.
Pasikeitęs požiūris į motinystę
Nors po nelaimės sekė ilgas reabilitacijos procesas – nuolatinės kelionės į ligoninę, randų minkštinimo injekcijos su narkoze, plastinės operacijos ir vaiko patirtas didžiulis regresas, – E.Laucė šiandien į viską žvelgia iš stiprybės perspektyvos.
„Mes išgyvenom pragarą, bet mes išgyvenom. Turbūt čia yra svarbiausia. Jūs tik įsivaizduokit, ant kiek jis yra stiprus vaikas. Aš nebežinau, kas mus gali išgąsdint, niekas“, – jautriai, bet tvirtai kalbėjo moteris.
Ši sukrečianti patirtis visiškai pakeitė Evelinos požiūrį į kasdienes motinystės problemas. Nuomonės formuotoja neslepė, kad jai kartais sunku suprasti tėvus, kurie panikuoja dėl menkniekių.
„Įsivaizduokit, kokius aš jausmus jaučiu, kai aš matau tas mamas, kurios trieždžia dėl to, kad vaikui sloga, jis verkia, ar kad jis ten į darželį turi išeiti ir kažkokia adaptacija... Man atrodo, kad dabartinė karta ir mamos kai kurios yra tokios skystos. Mums reikia šiek tiek daugiau tvirtumo, stiprumo, ir tokio, nežinau, gal grubumo. Negalim išskysti dėl kažkokių menkniekių“, – savo nuomonę rėžė E.Laucė, pridurdama, kad nors po šių žodžių gali prarasti dalį sekėjų, ji tvirtai žino viena – po visko, ką teko patirti jos sūnui Kristupui ir jai pačiai, jiedu yra tikra jėga.
