Savo istoriją ji paviešino socialiniame tinkle „Instagram“. Įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu Žmonės.lt.
Savo įraše Rūta papasakojo, kaip Valdas Adamkus išgelbėjo ne tik svarbų apdovanojimų vakarą, bet ir jos pačios karjerą nuo visiškos katastrofos.
Pasak jos, tai pasakojimas, kurį verta kartoti ir šimtą kartų, nes jis – ne apie Prezidentą, o apie tikrą Žmogų.
„Yra istorijų, kurias verta pasakoti šimtą kartų. Tą ir darau. Ypač tokia gražia 100 m. jubiliejaus proga! Nes ji ne apie Prezidentą. Ji apie ŽMOGŲ. Ir pasakosiu dar tiek.
Apie tai, kaip vienas aukštas pareigas užimantis žmogus gali kitą jauną ir nepatyrusį atstumti, o gali padaryti visiškai priešingai – ištiesti ranką ir pastūmėti pirmyn. Ir tam nereikia nieko ypatingo. Tik žmogiškumo.
Buvo 1998-ieji. Mano televizijos karjeros pradžia. Man vos per dvidešimt. Patirties – jokios, entuziazmo – per akis, o supratimo, kaip bendrauti su aukščiausio rango valstybės žmonėmis, matyt, minus 100.
Organizavome Lietuvos metų žmonių apdovanojimus. Tiksliai neprisiminsiu, bet tai nieko nekeičia. Žmonės vienbalsiai išrinko V.Adamkų.
Didžiulis renginys. Pilna svečių. Sukasi anonsai. Sėdžiu grimo kėdėje. Suskamba telefonas. Prezidento atstovė.
„Matome, kad renginys reklamuojamas, bet mes jokio kvietimo negavome. Šiuo metu keliaujame po Lietuvą. Atvykti nepavyks.“
Tą akimirką man, regis, sustojo širdis. Kaip tai – neatvyks?! Be jų visas vakaras netenka prasmės!
Sekretorė dievagojosi, kad kvietimai išsiųsti, bet niekas nepaskambino pasitikslinti, ar jie gauti. Ir aš nepaskambinau. Tada buvome žali ir dar tik mokėmės. Ir čia prasideda svarbiausia šios istorijos dalis.
V.Adamkus galėjo neatvykti. Bet atvyko. Pamenu jo purvinus batus ( po kelionės skubėjo), kuriuos, regis, visi puolėme valyti. Atvyko ne todėl, kad privalėjo. Atvyko todėl, kad suprato.
Tą vakarą Prezidentas išgelbėjo ne tik renginį. Jis išgelbėjo mane nuo katastrofos, kurios galbūt nebūčiau taip lengvai atlaikiusi karjeros pradžioje.
Praėjo beveik trys dešimtmečiai. Galiu supainioti kokią detalę, aplinkybes. Bet niekada nesupainiosiu to, kaip tą vakarą pasijutau.
Tada gavau vieną svarbiausių gyvenimo pamokų. Ne pareigos ir ne valdžia parodo žmogaus didybę. O tai, kaip jis elgiasi su tais, kurie už jį silpnesni, mažiau patyrę, negali jam nieko duoti mainais.
Man teko didžiulė dovana sutikti ne tik Prezidentą, bet ir tikrą ŽMOGŲ.
Su 100-uoju gimtadieniu, Prezidente! Ačiū už pamoką, kurią nešiojuosi visą gyvenimą“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė Rūta.

