„Lietuvoje vestuvinių fotografijų rinka plečiasi, nes atsirado naujų technologijų ir galimybių. Taip pat Lietuvos vestuvinės fotografijos madas veikia pasaulio tendencijos, – pasakojo fotografas A. Pocej. – Šiuo metu Lietuvoje labai išpopuliarėjo reportažas – jaunieji jau nestatomi šalia paminklo, nes tai nemadinga ir neaktualu. Tokia nuotrauka nesuteikia konteksto, neparodo, ar žmonės myli vienas kitą. Dabar vyrauja vestuvinės fotografijos, kuriose užfiksuotos emocijos, išryškinamos tos dienos akimirkos. Ta mada atėjo iš užsienio.“
Reportažinė fotografija – kai fotografas nieko specialiai nedaro, bet gaudo akimirkas, fiksuoja aplinką, pavyzdžiui, kaip ašarą braukia jaunosios mama.Tiesa, fotografas pastebėjo, kad jaunieji Lietuvoje ne visada teisingai supranta, kas iš tiesų yra vestuvių reportažas.
„Būna, kad jaunieji iš anksto paprašo reportažinių fotografijų, o vestuvių dieną sustoja ir klausia, ką jiems daryti. Juk Lietuvoje įprasta po ceremonijos važiuoti į gamtą ir fotografuotis, o užsienyje tokios tradicijos nėra. Fotografai fiksuoja pasiruošimą ceremonijai, nuvažiavimą į vietą, pačią ceremoniją, o po jos – pobūvį, – reportažinės fotografijos subtilumus aiškino profesionalus fotografas. – Reportažinė fotografija – kai fotografas nieko specialiai nedaro, bet gaudo akimirkas, fiksuoja aplinką, pavyzdžiui, kaip ašarą braukia jaunosios mama ar pan. Tikras profesionalas pastebi ne tik jaunuosius, bet ir aplinkinius žmones, artimuosius, pabrolius. Kad jaunieji ir po 20 metų, žiūrėdami albumą, galėtų atgaminti tos dienos emocijas.“
Pristatyta paroda, anot menininkų, siekiama parodyti tokios fotografijos privalumus ir populiarinti ją tarp klientų. Be reportažo, vestuvinėje fotografijoje madinga ir kita kryptis – žurnalinio tipo vestuvinė fotografija.
„Gražiai sustatomas kadras, idealiai sutvarkoma šviesa, gražiai pozuojama. Lietuvoje yra keli autoriai, tai darantys itin gražiai. Tačiau ir jie, mano nuomone, ateityje turės pasiūlyti naujų sprendimų“, – sakė A.Pocej.
Fotografas teigė, kad vestuves madinga įamžinti ir spalvotomis, ir nespalvotomis fotografijomis.
„Juodai balta fotografija dažniausiai yra klasikinė, rimtesnė. Verta rinktis nespalvotą fotografiją, jei ji neturi laiko ženklų – kad ir po daugelio metų atrodytų aktuali. Aš darau ir spalvotas, ir nespalvotas, bet kiekvienai nuotraukai priimamas konkretus sprendimas, – patirtimi dalijosi A.Pocej. – Nespalvota fotografija labiau išryškina emocijas ir jausmus, tačiau dažnai spalvos būtinos.“
Kaip pasirinkti tinkamą fotografą vestuvėms? A.Pocej būsimiems jauniesiems patarė pirmiausia susipažinti su fotografo ankstesniais darbais – ir ne tik su geriausiomis nuotraukomis, o su visu fotografijų albumu.
Aukščiausio lygio fotografai už vestuvinę fotosesiją ima maždaug 5 tūkstančius litų. Tie žmonės parduoda užbaigtus darbus.„Meninėse fotografijose jaunieji nebus pastatyti veidu į fotoobjektyvą, visada bus pagautas kažkoks kontekstas, aplinka. Kiekviena meninė nuotrauka nuo paprastos skiriasi tuo, kad joje užfiksuota kažkokia istorija. Manau, jei žmonės turi skonį, nesunkiai atskirs menininką nuo amatininko“, – tikėjo profesionalas ir pridėjo, kad geras fotografas turi būti ir geras psichologas.
Nors galimi tam tikri svyravimai, renkantis fotografą svarbu ir kaina, už kurią įamžinama didžioji diena.
„Galima išskirti tris vestuvių fotografų lygius. Aukščiausio lygio fotografai už vestuvinę fotosesiją ima maždaug 5 tūkstančius litų. Tie žmonės parduoda išbaigtus darbus. Jauniesiems įteikiamas unikalus albumas arba Lietuvoje sparčiai populiarėjanti aukštos kokybės fotoknyga, kurioje tipografijos būdu atspausdinamos nuotraukos ir viskas gražiai įrišama. Dažniausiai jos užsakomos užsienyje, nes Lietuvoje dar niekas negamina. Be nuotraukų, jauniesiems padovanojamas „slideshow“ (skaidrės) ir panašiai“, – teigė A.Pocej.
Antrajam – vidutiniam – fotografų lygiui, pasak menininko, gali priklausyti ir amatininkai, turintys daug užsakymų bei išlaikantys savo kainą, ir jauni, dar neįsitvirtinę kūrybiški menininkai. Šie fotografai už vestuvių fotografavimą gali užsiprašyti nuo 2 iki 3 tūkstančių litų.
„Pats žemiausias fotografų sluoksnis – žmonės, kuriems kokybė rūpi mažiau arba kurie nepretenduoja į aukštesnį lygį. Jie jauniesiems dažniausiai tiesiog atiduoda nuotraukas, įrašytas į diską. Už tokį fotografavimą prašoma nuo 1,5 iki 2 tūkstančių litų“, – sakė A.Pocej ir neatmetė galimybės, kad tarp jų taip pat gali būti kūrybiškų pradedančių fotografų.
