Sekite 15min Google
Laida su portalu Žmonės.lt pasidalijo jos kūrėjas Vladas Linauskas. Jis taip pat paatviravo, koks už kamerų buvo laidos herojus.
„Su Donatu susipažinome 2022 metais, kai filmavome laidos „Lietuvis pas lietuvį“ serijas apie Vilnių ir Londoną. Jo tuometinė žmona Greta užpildė anketą dalyvauti projekte, ir mes labai mielai pakvietėme juos aprodyti Vilnių viešniai – lietuvei iš Londono. Vėliau jie patys keliavo į svečius pas tautiečius į Londoną. Nors mūsų bendravimo pagrindas buvo TV laidos filmavimai, kuriuose norėjome parodyti unikalų Vilnių per „steampunk“ herojaus prizmę, pavyko nuoširdžiai pasikalbėti ir už kadro. Donatas vėliau labai organiškai atrodė Londono Camden Town rajone ir senamiestyje“, – Žmonės.lt pasakojo jis.
Prisiminęs velionį, Vladas neslėpė, kad šis žavėjo savo savybėmis ir kantrumu.
„Donatas buvo itin draugiškas ir kantrus žmogus. Visą dieną išlaikyti tokį įvaizdį, vilkėti odinius drabužius ir kantriai filmuotis dokumentikoje – ne visiems pavyksta neparodyti susierzinimo, o jis laikėsi puikiai. Mes ir patys praeityje buvome subkultūrų atstovai – jaunystėje palaikėme viską nuo electric boogie šokio iki cyberpunk bei anime manga stiliaus, todėl puikiai supratome šio žmogaus menišką sielą“, – teigė jis.
Tiesa, po laidos jie ryšį išlaikė tik nuotoliniu būdu, per socialinius tinklus.
„Kur neradome bendrumo? Nors esame tolerantiški, esame abejingi barų kultūrai, kur parduodamas ir vartojamas alkoholis. Suprantame stilių, tačiau šioje vietoje neturėjome sąlyčio, nes esame abstinentai. Todėl po laidos kūrimo proceso palaikėme tik nuotolinį ryšį „Facebook“. Buvo minčių kurti laidų ciklą apie „steampunk“ Lietuvoje ir pasaulyje, kur Donatas būtų atlikęs vaidmenį, tačiau tam trūko resursų. Nežinome, dėl kokios priežasties Donatas mirė, tačiau tikime, kad Vilnius prarado labai unikalų „herojų“. Nuoširdžiai užjaučiame visus jo artimuosius ir tuos, kurie jį pažinojo. Jei kas nori prisiminti Donatą – gali pažiūrėti tas kelias serijas su jo interviu. Mes jas kūrėme su didžiule simpatija ir meile jam kaip žmogui ir menininkui“, – kalbėjo pašnekovas.
Akį traukė dėl išskirtinės išvaizdos
Pats Donatas augo Vilniuje, o suaugęs užsiėmė įvairiais darbais – saugojo įvairius strateginius Lietuvos objektus, puošė scenas, dirbo ir Lėlių teatro butaforu.
Jo iniciatyva Vilniaus centre duris atvėrė du neįprasti barai.
„Mano gyvenime visada buvo taip, kad kas 5-6 metus kardinaliai keisdavau savo išvaizdą. Tai ilgi plaukai, tai skusta galva, tai dar kažkas. O paskui atradau tai, kas man arčiausiai širdies. Steampunk stilistika mano gyvenime atsirado gan netikėtai – iki to laiko kūriau daug odinių drabužių, tokią įvairiapusišką aprangą, bet, kadangi Lietuvos spauda iš manęs buvo padariusi „indėną“, man tai pradėjo trukdyti, kadangi užsakovai pradėjo galvoti, kad aš kuriu dalykus tik indėniškoje srityje. <...>
Pamenu, kad atkurdamas XX amžiaus indėno įvaizdį, aš netyčia aptikau steampunk. Man atsivėrė naujas pasaulis, kuris atrišo rankas kuo labiau plėsti savo pasaulį“, – teigė D.Dubauskas.
Greta ir Donatas iš minios išsiskirdavo savo išskirtiniu, ryškiu stiliumi, bei senoviniais dviračiais.
„Taip atrodome kasdien. <...> Kai aš vaikštau kitame mieste ar kitoje šalyje, žmonių reakcija vienareikšmiškai būna labai gera. Aš neatrodau kvailai ar kažkaip labai iššaukiančiai – atrodau gan vyriškai. Dėl to vaikams esu „tas personažas“, moterims – „tas vyras“, o vyrams – „tas bičas“. Jei einu per perėją, daugelis mane praleidžia ir dažnai net iškelia nykštį, pasakydami daug gerų žodžių. Negatyvių įvertinimų aš nesu girdėjęs – mūsų visuomenė ganėtinai išprususi, ir nebe tie laikai, kad peiktume žmogų už tai, kaip jis atrodo. <...> Dabar žmonės laisvi savo mąstymu – tikrai gali pasakyti daug malonių žodžių praeiviui, kurio nepažįsta“ , – tikina jis.
Laidoje praėjęs pro šv. Onos bažnyčią, jis prisiminė vieną istoriją.
„Man buvo 23-24 metai, vakare su kolegomis nusprendėme pasižiūrėti į naktinį Vilnių. Užlipome į bokštą, kur aš atsisėdau nukaręs kojas. Tada atbėgo sargas, iškvietė policiją, ir mane iš ten nukrapštė. Baudos negavau, bet manęs klausė: „Ką tu ten ant stogo veikei? Kaukolių ieškojai?“ Atsakiau: „Koks sveiko proto žmogus ant stogo ieško kaukolių?“ Tokią turėjau patirtį“, – šyptelėjo jis.
„Vilnius tikrai yra laisvės, laisvų pasirinkimų miestas. Čia žmonės neskirstomi, o vilniečiais yra tampama. Niekam nesvarbu, ar tu iš Kauno, ar iš Klaipėdos – čia gali į gatvę išeiti apsirengęs taip, kaip tau patinka, negalvodamas, ką apie tave pasakys kaimynai“, – teigė Donatas.
Pilna laida:
