2026-05-15 14:18

Zenono Juknevičiaus laidotuvės Signatarų kalnelyje: paskutinėje kelionėje lydėjo ir Rasa Juknevičienė

Trečiadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia. Eidamas 77-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žinomos konservatorių politikės, europarlamentarės Rasos Juknevičienės buvęs sutuoktinis Zenonas Juknevičius. Penktadienio popietę Vilniuje velionis buvo išlydėtas į paskutinę kelionę. Amžinojo poilsio signataras atgulė Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.
Rasa Juknevičienė – vyro Zenono Juknevičiaus laidotuvėse
Rasa Juknevičienė – vyro Zenono Juknevičiaus laidotuvėse / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Norintieji pagerbti Zenono atminimą ir tarti paskutinį „sudie“ artimieji, kolegos ir bendražygiai rinkosi į Vilniuje esančius laidojimo namus „Ritualas“.

Atsisveikinimas su Velioniu vyko gegužės 14 d. nuo 14 iki 20 val. ir gegužės 15 d. nuo 10 iki 12.45 val. Karstas išnešamas gegužės 15 d. 13 val. Paskutinėje kelionėje Zenoną lydėjo ir buvusi žmona Rasa Juknevičienė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi
Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi
Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi
Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi

Amžinojo poilsio Z.Juknevičius atgulė Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.

Primename, kad Pasklidus žiniai apie Zenono mirtį, viešai atsisveikinimo žodžius parašė ir buvusi jo žmona politikė Rasa Juknevičienė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi
Lukas Balandis / BNS nuotr./Atsisveikinimas su Zenonu Juknevičiumi

„Ilsėkis ramybėje, Zenonai…

Tavo indėlis į Laisvę buvo labai svarbus, konkretus, atlaikei daug svarbių mūšių tuomet, kai labai reikėjo“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė ji.

Signataro biografija

Z.Juknevičius gimė 1949 m. birželio 10 d. Valdeikių kaime, Pasvalio rajone.

1972–1977 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo teisininko kvalifikaciją. 1977–1981 m. – dirbo Šilutės rajono Liaudies teismo liaudies teisėju. 1981–1982 m. – Kupiškio valstybinės notarinės kontoros vyresniuoju notaru. 1982–1987 m. – Kupiškio rajono prokuratūros tardytoju.

1987–1990 m. buvo Lietuvos TSR teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas. 1989–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sekretoriato neetatinis juridinis konsultantas.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Mažeikių rinkiminėje apygardoje Nr. 76.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 10 d. išrinktas į pirmosios sesijos sekretoriatą, nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo nuolatinėje Teisinės sistemos komisijoje, nuo 1990 m. liepos 6 d. buvo Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – buvo Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys, nuo 1991 m. lapkričio 6 d. buvo Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių teisių komisijos narys, darbo grupės, rengusios desovietizacijos įstatymo projektą narys. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

1992 m. liepos 21 d. – 1992 m. lapkričio 26 d. – laikinai ėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pareigas.

1992 m. – rinkimuose kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.

1995 m. – įsteigė savo vardu pavadintą advokato kontorą, kurioje ilgai dirbo.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Pastaruosius keliolika metų jis buvo pasitraukęs iš viešumos.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą