Po koncerto, kurio visi bilietai buvo parduoti, Atlanta atvirai dalijosi jausmais.
„Sugrįžti į sceną nėra paprasta, ypač kai to neplanavai. Bet kartais tai nutinka labai natūraliai, – dainos pačios sugrįžo į naujos kartos grojaraščius ir, atrodo, tiesiog atsivedė mane iš paskos. Prieš koncertą buvo daug atsakomybės, didžiulis jaudulys ir tikrai labai daug darbo. Viduje visko susikaupė tiek, kad sunku net sudėlioti.
O dabar, kai emocijos šiek tiek nuslūgo, jaučiu didžiulį dėkingumą ir ramybę. Visas tas žmonių palaikymas – jis tikrai nepaprastas, labai stiprus, ir būtent jis viską pastato į vietas bei suteikia dar daugiau prasmės tam, ką darau“, – sakė ji.
Vakaro pradžia buvo tarsi iš kino filmo: Atlanta į sceną žengė per visą bažnyčią, tarsi nuotaka – santūriai švytinti, neslepianti jaudulio, meilės pilna širdimi. Šis momentas iškart padiktavo vakaro toną – estetikos, muzikos ir emocijos dermę. Bažnyčios architektūra tą vakarą atsiskleidė naujai – erdvę transformavo įspūdingos šviesų dailininko Arvydo Buinausko instaliacijos. Arkose plazdančios užuolaidos, augalai ne tik papildė scenografiją, bet ir sustiprino muzikos dramaturgiją, sukurdami vientisą, įtraukiančią atmosferą.
Nuo pirmųjų akordų Atlanta užvaldė publiką – hitas keitė hitą, salėje žmonės entuziastingai reagavo į kiekvieną pažįstamą eilutę. Į sceną nuolat buvo nešamos gėlės, o pats vakaras virto bendru išgyvenimu, kuriame susitiko muzika, šeima ir skirtingų kartų patirtys.
Vienas jautriausių vakaro momentų – atlikėjos sveikinimas visoms mamoms. Scenoje kartu su mažosiomis dukrelėmis Elžbieta ir Liucija ji atliko kūrinį „Naktelės žiedai“ – tokia akimirka, regis, sustabdė laiką, publikos akyse pasirodė ašaros. Vėliau prie Atlantos prisijungė ir vyresnioji dukra Saulė, kartu jos atliko dainą „Vėjas man pasakė“, suteikdamos šiam nemariam hitui naują, dar asmeniškesnį skambesį.
Staigmena publikai tapo ant scenos pasirodęs atlikėjos bičiulis Stano. Atlanta tai vadino avantiūra, nes jis, tomis dienomis koncertavęs Norvegijoje, spontaniškai nutarė pasikeisti skrydžio bilietus, kad suspėtų į šį koncertą ir Šv. Kotrynos bažnyčioje atsidūrė kone tiesiai iš lėktuvo.
Stano ne tik prisijungė dainuoti, bet ir su humoru priminė savo kūrybinį ryšį su Atlanta.
„Parašiau daug dainų, bet gražiausios visada buvo skirtos jai“, – šypsojosi žinomas atlikėjas ir dainų autorius.
Atlantai itin svarbų vakarą scenoje pasirodė ir Vilniaus Baltasis choras. Tiek atlikėja, tiek choristai užsimena, kad tai – tik pradžia, klausytojų laukia ir daugiau bendrų projektų.
Koncerto metu emocijos mainėsi natūraliai: nuo juoko iki ašarų, nuo ramybės iki šokio, – vakaro kulminacija tapęs kūrinys „Man patinka taip gyvent“ visus sukėlė ant kojų, klausytojai nuoširdžiai šėlo kartu su Atlanta ir jos muzikos grupe.
Po koncerto emocijos dar ilgai neslūgo – prie dainininkės nusidriekė ilga gerbėjų eilė. Ji kiekvienam skyrė dėmesio, šiltai bendravo, dalijo autografus, asmeninius linkėjimus rašydama ant savo naujojo vinilo „Man patinka taip gyvent“.
Išskirtinis Atlantos koncertas dar kartą patvirtino, kad jos muzika ne tik skamba aktualiai, bet ir jungia skirtingas kartas, o scena tampa vieta, kur susitinka tikri jausmai ir užsikuria vakarėlis.
