Jūsų grupės veikloje prieš daugiau nei pusmetį įvyko virsmas – Saulius pradėjo dainuoti, o jūs ėmėte koncertuoti gyvai...
Marius. Mes žinojome, kad jis bus, nes mūsų albumas – studijinis, o mes grojame gyvai. Visada sakydavome, kad kai mes pradėsime koncertuoti gyvai, skambėsime kitaip nei albume. Man atrodo, net įdomiau, kai koncerte dainos skamba kitaip nei albume, pas mus daug improvizacijos.
Saulius. Su mumis dirba labai geri muzikantai-profesionalai, todėl turime, kur tobulėti, žinome, ko norime toliau.
Esate sau užsikėlę kartelę aukštai?
Marius. Mes jau dešimt metų sukamės šioje srityje ir per tuo metus kažką pasistatėme. Grupė mums yra brangus malonumas, nes ką uždirbame – tą sukišame į ją.
Saulius. Ši grupė – mūsų, kaip asmenybių, kaip „chebros“, parodymas ką mes galime šiuo metu geriausia. Ta kartelė nesusijusi su pinigais – mes stengiamės ją kelti savo kūryboje, savo idėjose, mintyse, polėkyje. Svarbiausia nemeluoti sau.
Esate perfekcionistai?
Marius. Ne. Mes stengiamės padaryti geriausiai, bet neišgyvename, jei nepavyksta taip, kaip norėjome. Mes persitempti – nemėgėjai. Geriau stabiliai dirbti ir po žingsniuką eiti į priekį.
Kur gimsta tos geriausios muzikos idėjos?
Saulius. Aš jau pradedu suprasti, kada man geriausiai sekasi. Kai aš nueinu miegoti ir paguldau savo „mėsą“, tada mano mintys lekia. Todėl pašonėje visada turiu diktafoną – jei kokia mintis gimsta, visada ją įrašau.
O šiaip bet kur gali kilti. Arba gali iš viso nekilti. :)
Marius. Viskas paprasta. Atsisėdi ir darai – ir nieko čia neprigalvosi. Nemėgstu tų menininkų, kurie kuria emocingai, parašo, išmeta... „Briedas“. Čia kaip griovį kasti – pasiimi lopetą ir žinai, kad tau reikia kasti. Jei nekasi – nepadarysi. Darbas turi būti stabilus.
Malonumas būna tada, kai tik susikuria jauna grupė ir visi pilni jaunatviško entuziazmo.
Saulius. Arba tada, kai tu tik sukuri pradžią naujai dainai ir ji tave „kabina“, kūnu bėga šiurpuliukai – elementarus pažinimo džiaugsmas.
Mes turime daug įvairios muzikos, kuriamos tuo pačiu metu. Viena neišeina, reikia paimti kitą.
Iš kur turite to paprastumo, nesužvaigždėjimo, nepaisant to, kad jūsų klipus MTV transliuoja 16 šalių?
Marius. Lietuvoje iš viso žvaigždžių nėra. Mes visi kartu išaugę toje pačioje santvarkoje – iš kur tos žvaigždės? Man žvaigždė asocijuojasi su milijonais kišenėje. Tada tu žvaigždė, kai gali leisti sau nuosavu malūnsparniu nusileisti ir prie tavęs niekas neprieis, o ne kaip mūsų žvaigždės vaikšto po akropolius...
Saulius. Ir ne tik pinigai lemia buvimą žvaigžde. Kai matai žvaigždes, turinčias tarptautinį statusą, supranti, kiek jis yra dirbęs ir kiek yra pasiekęs. Jis jau yra autoritetas.
O mūsų žvaigždės ir jų kūryba neturi išliekamosios vertės.
Marius. Dabar visi vartoja greitai: suvalgo ir išmeta. Tada ieško ko nors nauja. Kodėl mes šiek tiek nutolome nuo šokių muzikos? Ar dabar kas nors prisimena, kokie šokių muzikos „gabalai“ buvo prieš penkerius metus? Ne. Išlieka tik keli. Visa kita yra tik plataus vartojimo prekė.
Jūs norite kurti muziką, kuri išliktų?
Saulius. Norėtųsi nuoširdžiai daryti tai, ką mes darome, ir kad tai turėtų išliekamąją vertę.
Marius. Juokingiausia, kad visi to nori. (Juokiasi)
Ar jausmas, kad jus stebi kitų šalių žiūrovai ir klausytojai, jums suteikia pasitenkinimą?
Saulius. Sutinku, kad dieną, kitą mes džiaugėmės, nes visa tai išėjo natūraliai – mes apie tai nesvajojome. Bet kad išsitatuiruotume tą datą, nuo kurios mus pradėjo matyti 16 valstybių – tikrai ne. (Juokiasi) Taip, mes patenkinti, kad mus rodo, bet ar tai padidina savigarbą? Ne.
Marius. Pagaliau mums ne 16 metų, kad svaigtume. Juk tai laikina. Tikrosios vertybės yra šeima, mama, tėvas, o visa kita – laikina.
Saulius. Labai džiaugiuosi, kad esame visiški audio vyrukai. Galime pagaminti filmui garso takelį, galime sukurti muziką reklamai, televizijos vinjetei ir pan. Nors grupės muzika mums yra svarbiausia, bet labai gerai, kad nuo jos mes galime atsiriboti pašaliniais reikaliukais, pasiilgti muzikos ir vėl sugrįžti.
Tai jūs nesibaidote vadinamų „chaltūrkių“?
Marius. Tai ne „chaltūrkė“ – negali „chaltūrinti“, juk tai – rimtas profesionalus darbas.
Nėra tokio darbo, kurio jūs nesiimtumėte?
Marius. Yra. Neseniai mums paskambino ir sako: „Mes čia švenčiam bernvakarį, reikia dainos“. Pasiūliau paskambinti kam nors kitam.
Kodėl?
Marius. Todėl, kad per mažai moka. (Juokiasi) Juk negali šiandien gyventi vien iš idėjos, reikia ir apsirengti.
Esate racionalūs menininkai?
Saulius. Veikiau švelnūs daigai nei racionalūs menininkai. (Juokiasi)
Ir apie ką svajoja tie švelnūs daigai?
Saulius. Gerokai senstelėjęs aš norėčiau sėdėti mūsų studijoje ir toliau kurti muziką. Turėti visokių muzikinių instrumentų, kokių tik užsigeisčiau, režisierių iš Londono atsivežtą – ir viskas. Dar, tiesa, norėtume gauti valstybinę pensiją. Ir „chaltūrkių“. (Juokiasi abu)
