2021-02-06 19:01

Kankina depresija ar atminties sutrikimai? Padėti gali specialus muzikos grojaraštis

Ar kada nors, pasiklausę savo mylimos muzikos, pasijautėte kur kas lengviau ir geriau? O gal po gero uždainavimo duše pasaulis pasirodė šiek tiek šviesesnis? Visa tai – ne atsitiktinumas. Muzikos terapeutė dr. Vilmantė Aleksienė teigia, kad jos ilgametė praktika dirbant su klientui pritaikyta muzika padėjo ne tik bendravimo sutrikimų turintiems asmenims, bet net ir kurtiesiems. Anot moters, padėti sau gali kiekvienas, o tam net nebūtina įžengti pro terapeuto kabineto duris.
Vilmantė Aleksienė
Vilmantė Aleksienė / Jurgitos Žebrauskaitės Taločkienės ir „Scanpix“/„Reuters“, „Scanpix“/„Imago images“ ir grupės archyvo nuotr.
Temos: 1 Muzika

Turbūt daugumai, išgirdus žodžius „muzikos terapija“, iškiltų vaizdinys apie ramios muzikos klausymąsi tyloje, apie atsipalaidavimą, svajojimą ar grimzdimą į miegą. Galbūt dėl to galėtų ir atrodyti, jog muzikos terapija – ne kokie rimti mokslai. Visgi sparčiai tobulėjanti medicina pamažu vis labiau pripažįsta ir įtraukia muzikos terapijos paslaugas.

Kodėl taip yra, kas yra muzikos terapija ir kaip ją pritaikyti pačiam sau, 15min pasakoja dr. Vilmantė Aleksienė.

„Muzikos terapija taikoma siekiant palaikyti ar atstatyti ir stiprinti žmogaus sveikatą. Ji tinkama visoms amžiaus grupėms – nuo laikotarpio prieš gimimą iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Muzikos terapeutai dirba ir su nėščiosiomis, ir su anksčiau laiko gimusiais ar raidos sutrikimų turinčiais kūdikiais, ir su vaikais, paaugliais, suaugusiais ir senjorais.

Tai neinvazinė terapija, nėra kontraindikacijų muzikos terapijos taikymui, tad ji ypač rekomenduotina kūno ir psichikos ligų gydymo, psichosocialinės reabilitacijos ar socialinės įtraukties procesų ir, be abejo, gyvenimo kokybės gerinimui. Muzika tikrai pasiekia kiekvieną iš mūsų, tad ji gali būti taikoma net ir kritiškiausiose gyvenimo situacijose“, – 15min pasakoja dr. Vilmantė Aleksienė.

Beje, muzikos terapijoje gali būti ne tik klausomasi muzikos, bet ir aktyviai muzikuojama, t.y. terapeutas padeda klientui improvizuoti ar kurti muziką, atlikti ar kurti dainas. Kaip sako terapeutė, muzikuojant yra kuriamas terapinis santykis.

„Šiuo atveju tai yra vienodos svarbos, neatsiejami dalykai – pats muzikavimo procesas ir santykio kūrimas, o mūsų taikinyje – sveikatinimas.“

Jurgitos Žebrauskaitės Taločkienės nuotr./Vilmantė Aleksienė
Jurgitos Žebrauskaitės Taločkienės nuotr./Vilmantė Aleksienė

Dauguma šių dienų muzikos terapeutų, tarp jų ir pati mokslininkė, naudoja vadinamąją receptyvią terapiją – kai klientas klausosi muzikos ir dalijasi muzikos sukeltais patyrimais, taip pat įtraukia visas galimas aktyvaus muzikavimo formas – tai gali būti ir muzikos improvizacija, ir akomponavimas, ir jos atlikimas. Taip pat gali būti integruojami ir elementai iš kitų menų – piešimas ar judėjimas pagal muziką, vaidybiniai siužetai arba žaidimai.

Susitikimo pradinis taškas – mėgstama muzika

Tad nuo ko prasideda muzikos terapija? Terapeutė atskleidžia, kad dažnai susitikimo su problemas patiriančiu asmeniu pradinis taškas yra paties kliento klausoma muzika, susipažinimas su kliento muzikine aplinka.

O muzika, kurios klauso ir atsineša į terapiją atėjęs žmogus, gali būti įvairiausia – liūdna ir naiviai linksma, pakili ir dramatiškai, tragiška arba agresyvi ir chaotiška. Kaip teigia V.Aleksienė, visa tai nenuostabu ir terapijoje priimtina, mat dažnu atveju būtent tokia muzika koreliuoja su paciento patiriamais išgyvenimais.

Tačiau anaiptol nėra taip, kad su „atsinešta“ muzika yra ir pasiliekama.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą