Visų pirma publiką nustebino scenografijja: vidury puikavosi paklota balta lova, naktinis stalelis, gėlė bei kiti kambarį primenantys daiktai. Migloko pati sukūrė šią ypatingą sceną, joje parodė sau brangius ir svarbius dalykus, kuriuos pati vadina fetišais.
Pačios atlikėjos išvaizda taip pat dvelkė paslaptingumu ir intymumu. Į sceną dainininkė įžengė pasidabinusi naktiniais marškiniais, kūną dengė sidabrinė spalva. Bohemišką nuotaiką stiprino už nugaros esantis ekranas, kuriame viso koncerto metu buvo rodomi žirgai.
Nors scena ir dvelkė ramybe, koncertas buvo gana dinamiškas ir entuziastingas. Dainininkė net ir dainų pavadinimus skelbdavo energingai. Ji nuolatos publiką ragino žodžiais „Šokit, šokit, prašau!”, taip stiprindama ryšį su žiūrovais.
Scenoje atlikėja jautėsi kaip tikruose namuose: nesidrovėdama valgė vynuoges, šoko, išdykavo. Beto ji ne tik dainavo, bet ir spėjo duoti nurodymus muzikantams, kurių iš viso buvo net šeši. Muzikantai kaip ir Migloko koncertavo puikiai jausdami savo muziką, skleisdami šiltas emocijas. Vieną dainą ji atliko viena, pritardama sau gitara. Publiką nustebino atlikėjos sugebėjimas iš paprasto švilpimo ar stiklinės skambesio sukurti originalią muziką.
Auditorija nebuvo labai gausi, tačiau salėje vyravo šilta ir jauki atmosfera. Kiekviena daina priimta su plojimais, o po paskutinės dainininkė buvo paprašyta pakartoti. Išskirtinis Migloko koncertas žavėjo originalumu, kurį žiūrovai įvertino palankiai. Dainos skambėjo tiek lietuvių, tiek anglų, tiek prancūzų kalbomis.
Ši jauna ir dinamiška asmenybė savo koncerte sujungė originalumą, fantaziją, talentą ir paprastą jaukumą. Koncertinės programos tema puikiai derinosi su atliekamu muzikos stiliumi.
