Sekite 15min Google
„Sulaukus šito pasiūlymo mane apėmė labai geras jausmas. Atrodo, kad net prisimanifestavau: labai norėjau ir svajojau, kad atsirastų naujas vaidmuo, kuriuo galėčiau džiaugtis ir į kurį galėčiau visa pasinerti. Dabar mano mintys sukasi tik apie Emiliją – skaitau apie kovingas moteris, Žaną d’Ark, Mickevičiaus „Gražiną“, pačią Pliaterytę ir labai nekantrauju ją pažinti bei atrasti, kartu į vaidmenį įnešant daug savęs – nes nemažai savęs matau ir jos nusiteikime. Noriu vaidmenį įsisavinti, suprasti ir, kai jau reikės lipti į sceną, būti visiškai pasiruošusi padaryti geriausią įmanomą variantą“, – džiaugiasi būsimo spektaklio „Emilija“ herojė.
Su naująja Emilija bus galima pasimatyti šeštadienio popietę Kauno knygų mugėje, kur ansamblis „Lietuva“ lankytojus kvies į išskirtinį stendą „Pažadinkime milžinus“ ir pristatys naują kūrybinį sezoną.
Monika Pundziūtė, anksčiau prisistačiusi sceniniu vardu Monique, Lietuvos publikai gerai pažįstama nuo pergalės muzikiniame projekte „X Faktorius“ ir vėliau sekusios sėkmingos karjeros. Muzikinio teatro scena atlikėjai taip pat gerai pažįstama – Laimio Vilkončiaus roko operoje „Eglė“ ji atliko pagrindinį Žalčių karalienės Eglės vaidmenį, o miuzikle „Lituanica“ įkūnijo Stepono Dariaus žmoną Jaunutę. Pastaraisiais metais M.Pundziūtė pasuko į asmeniškesnę autorinę kūrybą ir kamerinius koncertus, todėl Emilijos vaidmuo žymi ir jos sugrįžimą į didžiąją sceną.
Savyje karžygę gali atrasti kiekviena
„Kalbant apie pokyčius pagrindinės herojės vaidmenyje, norime pasakyti, kad dalis tos karžygės gali būti kiekvienoje mūsų – mes skirtingos ir kartu skirtingais gyvenimo atvejais galime būti labai ryžtingos. Tai istoriškai yra ir mūsų tapatybės dalis. Suprantu, kad projektą stebėję žiūrovai gali nustebti pamatę kitokį tipažą, bet neabejoju, kad naujoji Emilija nustebins savitumu. Esame laimingi turėję progą kurti kartu su anksčiau vaidmenį atlikusia Monika Liu, bet jai nutarus nerti į savo kūrybinius planus pamatėme galimybę atskleisti daugiau atlikėjų. Su komanda įsitikinome, kad Monika Pundziūtė turi tam reikalingą charakterį ir sceninę jėgą – neatsitiktinai Emiliją vadiname viena iš mūsų istorijos „milžinių“, tad stipri istorinė asmenybė ir scenoje reikalauja tvirtybės visomis prasmėmis“, – pasakoja projekto sumanytoja, ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė.
Savotiškų ženklų, siejančių su naujuoju vaidmeniu, Monika randa ir savo kasdienybėje – net vardą Emilija ji, pasirodo, jau seniai naudoja kaip savotišką slapyvardį.
„Kai reikia kažkur rašyti nebūtinai savo tikrą vardą ar nesinori jo rašyti, rašau EMILIJA. Dabar atrodo labai mielas sutapimas (šypsosi). O pats pirmas mane pavergęs dalykas apie Emiliją buvo nepaisymas to, ko iš tavęs tikisi aplinka, ypač kalbant apie moteris ir standartus. Suprantu, kad dabartiniais laikais yra lengviau, bet XIX amžiuje atsistoti su kardu ir ginti tėvynę, kai esi moteris, o vyrai nori, kad nesimaišytum po kojomis – tai labai žavi“, – sako M.Pundziūtė.
Kartu su M.Pundziūte „Žalgirio“ arenoje dalyvaus ir istorinius personažus įkūnys kiti garsūs kviestiniai aktoriai bei atlikėjai – gerai žinomas operos bosas Tadas Girininkas, Mantas Zemleckas, Jovita Jankelaitytė, Andrius Kaniava, Žygimantas Galinis, ansamblio solistai Ilona Pliavgo, Donatas Kaikaris ir Zenius Sakalauskas. Spektaklio vaidmenis taip pat atliks ansamblio „Lietuva“ choras ir šokio trupė, gyvai gros vyr. dirigento Egidijaus Kavecko diriguojamas orkestras ir kviestiniai muzikantai.
Premjerą įvertino scenos autoritetai
Muzikinė drama „Emilija“ – ambicinga valstybinio ansamblio „Lietuva“ programa, kurios sėkminga premjera įvyko 2024 m. penkiose didžiausiose šalies scenose. Užgimusi Pliaterytės legenda sutraukė arenas žiūrovų ir įkvėpė batališkomis mūšio scenomis, didinga kino filmus primenančia muzika ir netikėtuose amplua atsidūrusiais žinomais veidais.
„Nebeįmanoma nepastebėti, kad ansamblis „Lietuva” jau kuris laikas eina sau visiškai nauju, ambicingu kūrybos keliu <...> Šie spektakliai – kaip gyvi paminklai. Jie prikelia sceniniam gyvenimui ne tik iškiliausių Lietuvos asmenybių, karžygės Emilijos Pliaterytės, lietuvių raštijos pradininko Mažvydo istorijas, bet ir vykdo svarbią misiją – primindami visoms kartoms mūsų mažos šalies svarbiausius istorijos momentus, puoselėja ir saugo lietuvių tautos identitetą. Nežinodami savo tautos istorijos, mes neturėsime ateities, todėl norisi išreikšti pagarbą ir palaikymą ansamblio „Lietuva” idealistams, kurie sugalvojo šią kryptį, šiuo nelengvu keliu atkakliai eina, džiugindami Lietuvos žmones pastatymais, kurie susvarbina mūsų šalies praeitį ir sukelia pasididžiavimo jausmą širdyse“, – atsiliepė garsi choreografė ir režisierė Anželika Cholina.
„Emilija Pliaterytė yra XIX a. laikmečio herojus, o mes apie savo herojus kalbame per mažai. Dažnai galvodavau, kodėl taip sparčiai vystėsi mūsų valstybė, ir manau, kad tai lėmė ryškios asmenybės, pradedant Vytautu Didžiuoju ir baigiant Emilija. Remiantis istorija, jie ėmėsi drąsių žingsnių ir viską įveikė tikėjimu. O kas mūsų šių dienų herojus? Ar mes apskritai turėsime XXI amžiaus herojus, kas jie bus?“, – svarsto spektaklio režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, kuris su ansambliu „Lietuva“ režisavo koliažinę operą „Mažvydas“.
Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, stilizuotais kostiumais, emociškai paveikiomis, trimačio vaizdo įspūdį sukeliančiomis vizualizacijomis ir choreografiniais paveikslais. Pajėgas sujungė net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis, kurie spektakliui sukūrė muziką, pritaikytą gyvai skambantiems nacionaliniams instrumentams, styginiams ir elektronikai.
Scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova Kontrimienė, choreografė Aušra Krasauskaitė, režisieriaus asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, videoprojekcijų dailininkai Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, garso režisierius Tomas Ždanavičius.
Emilija Pliaterytė yra pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos kapitonė bei sukilimo dalyvė, pasipriešinusi rusijos imperijai. Jos pėdomis vėliau sekė kitos moterys lyderės, kovojusios už lygias teises. Todėl muzikinės istorijos siužetas sukurtas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus dėl meilės savo žmonėms, vyrui, mamai, tėvui. Uždaro būdo, gyvenanti nuolatinio tėvų konflikto šešėlyje Emilija Pliaterytė nuo pat mažumės troško laisvės. Emilijos netenkino tuometė moters padėtis šeimoje ir visuomenėje, ji nenorėjo būti tik vyro išlaikoma „namų židinio saugotoja“, mokėsi šaudyti ir kovoti su kardais, išmoko puikiai joti. Sužinojusi, kad Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Emilija persirengė vyriškais drabužiais, nusikirpo plaukus ir su kitais sukilėliais išėjo versti caro valdžią. Taip užgimė Emilios Plater legenda.
