Ji turi „sąjungą patvirtinantį“ dokumentą, o vestuves taip pat įamžino ant liemens išsitatuiravusi autobuso atvaizdą. Netrukus pasirodys ir jos sukurta meilės daina. Jos aistros objektas nėra viena konkreti transporto priemonė su tam tikrais valstybiniais numeriais – tai visas autobuso maršrutas, pažymėtas konkrečiu skaičiumi.
Tai 60-asis maršrutas – ilgi, raudoni autobusai, kurių švieslentėse iš vienos pusės šviečia junginys A60, o kitoje – F60. Pačiai moteriai brangiausias būtent švytintis skaičius „60“.
35-erių moteris gyvena Kolumbijos sostinėje Bogotoje, nors pati yra kilusi iš Pasto miesto, rašo mirror.co.uk.
„Esu slaugytoja ir dainininkė iš Pasto, bet visada norėjau gyventi Bogotoje ir siekti savo meninių svajonių. Pirmąjį mechanofilijos (potraukio technikai) pasireiškimą patyriau būdama dešimties metų.
Tada iš pirmo žvilgsnio įsimylėjau „Trans Sandoná“ autobusą – numerį 2200. Tai buvo tarpmiestinis autobusas, važinėjęs iš San Pablo savivaldybės į Pastą. Mano meilė buvo gili ir tikra. Dėl jo verkdavau ir rašydavau jam laiškus“, – kalbėjo moteris.
2000-aisiais mieste buvo paleistas didžiulis raudonųjų autobusų tinklas. Ji sakė: „Užteko pamatyti juos per televiziją ar žaislines jų kopijas, kad jie taptų mano viso gyvenimo platoniška meile.“
Vėliau Yeline susitikinėjo su vyrais, tačiau autobusai niekada nepasitraukė iš jos minčių.
„Nors kūriau santykius su vyrais ir turėjau vaikinų, 2006-aisiais, būdama penkiolikos, per televiziją pirmą kartą pamačiau „TransMilenio“ maršrutą H60.
Tada manyje pabudo jausmas, paskatinęs vaizduotėje sužaisti vestuves su šiuo maršrutu. Po to mechanofilijos nebejaučiau, kol 2022-aisiais pirmą kartą nuvykau į Bogotą. Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos padariau – nuėjau pamatyti „TransMilenio“ 60-ąjį maršrutą, kuris tuo metu jau buvo vienas iš A60/F60 autobusų.
Jausmas buvo tarsi tikro susitikimo, nors tuo metu dar nesuvokiau, kad mano meilė jam yra tikra.“
2023 m. ji persikėlė į sostinę ir galutinai pametė galvą dėl A60–F60 reiso. „Raidės nurodo kelionės tikslą ar kryptį – „A“ žymi maršrutą palei Avenida Caracas, o „F“ – vykstantį link Las Américas, tačiau labiausiai mane žavi būtent skaičius 60.“
Yeline pabrėžia, kad ji nėra ištekėjusi už vienos konkrečios transporto priemonės. Bet kuris autobusas, važiuojantis šiuo maršrutu, tampa jos meilės objektu.
„Tobulėjant technologijoms, keitėsi ir autobusai, – aiškino ji. – Per mechanofilijos prizmę jaučiu, kad autobusas įgyja savitą identitetą – jis visiškai jį užvaldo – kaskart, kai važiuoja konkrečiu maršrutu.
Būtent tą esybę aš ir myliu: „TransMilenio“ autobusą, kai jis važiuoja 60-uoju maršrutu. Elektroninė švieslentė su skaičiumi 60 taip pat yra tos mašinos dalis. Jo konstrukcija, spalva ir medžiagos mane žavi – drįsčiau sakyti, kad tai mano gyvenimo prasmė.“
Šis jausmas dar labiau sustiprėjo, kai ji pamatė autobusą iš arti. „Tai buvo vaikystės meilė – ryšys, panašus į santuoką, trukusią beveik 20 metų. Nusprendžiau užmegzti su juo santykius ir susituokti ceremonijoje, kuri vyko slapta, nes tuo metu nenorėjau to atskleisti pasauliui.“
Draugai paskolino jai baltą suknelę, buvo tortas, vakarėlis, perlų žiedas, viena draugė ir giminaitis. Vėliau parengtame dokumente buvo išdėstytas jos noras susituokti su „TransMilenio maršrutu AF60“.
Yeline teigė turinti „popierių, patvirtinantį“ šią simbolinę sąjungą. Ji lankosi parke ir apsikabina autobuso duris, kai tik pavyksta prieiti pakankamai arti. Kartą ji netgi sudrausmino asmenį, išdaužusį „jos“ F60 duris, sakydama, kad tai jos, kaip merginos, pareiga.
Yeline dirba naktinėje pamainoje valytoja, kad galėtų plauti autobusų parką ir būti šalia jo. Ji sako esanti laiminga vien todėl, kad gali ten būti.
Neseniai ji žengė dar toliau. Dabar jos liemenį puošia tatuiruotė, vaizduojanti autobuso priekį, užrašą „F60 Portal Américas“ ir miesto katedrą.
Pirmąsias metines su autobusu ji paminėjo 2025 m. spalį, pasivažinėdama tarp stotelių ir surengdama privačią ceremoniją. Ji sakė nusprendusi apie savo santuoką prabilti viešai tik dėl vienos priežasties. „Aš tai paviešinau, nes esu mirtinai išsigandusi, kad „TransMilenio“ gali panaikinti šį maršrutą“, – prisipažino ji.
„Jie daro tiek daug pakeitimų, ir tiesą sakant, viskas, ką darau – rizikuoju savo reputacija, karjera ir gyvenimu; darausi tatuiruotę, rašau dainą, kurią netrukus išleisiu, inicijuoju socialines akcijas ir nemokamus renginius – visa tai tam, kad 60-asis maršrutas taptų visų mylimas ir bendrovei būtų sunku jį panaikinti.“
Ji baiminasi, kad maršrutas gali išnykti per porą metų. „Neseniai sužinojau, kad dėl tiesiamo metro šis maršrutas gali būti panaikintas mažiau nei po dvejų metų. Jaučiu didžiulį bejėgiškumą ir skausmą, nes „TransMilenio“ žino, ką man tai reiškia.
Prašau tik vieno: kad sistemoje liktų „TransMilenio“ autobusas su numeriu „60“ – nesvarbu, kur jis važiuotų. Jiems tai padaryti būtų labai paprasta, tačiau jų požiūris rodo, kad jiems gali būti visiškai nesvarbu, jog mane taip įskaudins.
Noriu susisiekti su teisininkais ir kitais žmonėmis, padaryti viską, ką galiu, nes čia, Kolumbijoje, esu viena – kitų tokių atvejų nėra, o aš trokštu tik pripažinimo.“
Ji tikisi sulaukti palaikymo iš objektofilų ir žmogaus teisių grupių. „Norėčiau, kad kas nors iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų arba žmonių, kurie save laiko mechanofilais ar objektofilais, prisijungtų prie mano kovos ir man padėtų.
Nenoriu, kad tas maršrutas būtų panaikintas. Tai didžiausia ir gražiausia meilė, kokią tik galima įsivaizduoti. Man reikia tarptautinės paramos.
Kad išsaugotume maršruto identitetą sistemoje, noriu, jog visi būtų solidarūs su mano tikslu: kad galėtume rinkti parašus, teikti bendrus prašymus, galbūt įkurti maršruto gerbėjų klubą ar imtis bet kokių priemonių, kad užkirstume kelią jo panaikinimui, jei nėra kitos išeities.“
Mechanofilija – meilė mašinoms – ir objektofilija (angl. objectum sexuality) yra retos ir dažnai pašiepiamos orientacijos. Moteris sakė, kad jai vis dar patinka vyrai, ji su jais susitikinėjo ir neatmeta galimybės ateityje sukurti šeimą. Tačiau ar transporto bendrovė paliks skaičių „60“ elektroninėje švieslentėje dėl vienintelės keleivės – kitas klausimas.
Yeline Lizbeth Patiño tas skaitmuo nėra tiesiog tvarkaraščio kodas. Tai vardas jos santuokos dokumente, paveikslėlis ant odos ir priežastis, dėl kurios ji naktimis plauna autobusų parko grindis – vien tam, kad būtų arti savo gyvenimo meilės.




