Šiandien ji sako, kad būtent sunkiausias gyvenimo etapas pakeitė ne tik požiūrį į sėkmę, bet ir į tai, kuo nori dalintis su kitais. Rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje ji surengs seminarą „Tapti vardu“, kuriame pirmą kartą taip atvirai kalbės ne tik apie karjerą, bet ir apie strategijas, padėjusias susikurti vardą pasaulinėje grožio industrijoje.
Gyvenimą sustabdė onkologinė liga
Iki ligos Collette gyveno, kaip pati sako, savo svajonių gyvenimą. Karjera klostėsi sparčiai – Holivudas, Brodvėjus, Niujorkas, pasaulinio lygio projektai, kūrybinės komandos, tinklalaidės su pasaulyje žinomais lietuviais. Tačiau vieną dieną viską sustabdė onkologinės ligos diagnozė.
Fotogalerija:
„Mano gyvenime visada buvo labai daug įvykių. Iki ligos gyvenau tarsi savo svajonių gyvenimą – karjera klostėsi, dirbau Holivude, Brodvėjuje, Niujorke, kūriau tinklalaides su pasaulyje žinomais lietuviais.
Atrodė, kad viskas vyksta būtent taip, kaip ir svajojau. Ir tada – liga. Ji tiesiog išmušė viską iš po kojų. Prasidėjo ilgas gydymas ir bandymas sugrįžti į gyvenimą. Šiandien galiu pasakyti, kad yra dvi mano versijos – iki ligos ir po jos“, – sako ji.
Vienas sunkiausių momentų buvo ne pats gydymas, o laikas jam pasibaigus.
„Kaip dabar prisimenu tą dieną, kai baigiau paskutinę chemoterapiją ir gavau paskutinį, dvidešimt aštuntą spinduliavimo seansą. Likau viena su dokumentu, kuriame buvo parašyta, kad gydymas baigtas, o atsakymo, ar jis buvo sėkmingas, teks laukti dar tris mėnesius. Man būtent tas momentas buvo pats sunkiausias.
Tada apėmė didžiausia baimė. Atsirado klausimas – o kaip gyventi dabar? Juk liga niekur nedingo. Ji liko kažkur šešėlyje, o smegenys jau suvokė, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau.“
Po gydymo teko iš naujo mokytis gyventi
Po gydymo teko iš naujo mokytis gyventi. „Turėjau tiesiog atsikelti iš lovos ir žengti pirmuosius žingsnius. Kaip mažas vaikas, kuris iš naujo mokosi pažinti pasaulį. Jėgų dar nebuvo, bet kiekvieną dieną bandžiau jų surasti bent tiek, kad galėčiau žengti dar vieną žingsnį į priekį.“
Būtent tada, pasak Collette, gimė visai kitoks santykis su gyvenimu. „Aš turiu šią dieną. Galbūt turėsiu ir rytojų. Ir to jau pakanka, kad gyvenčiau. Supratau, kad gyvenimas prasideda kiekvieną rytą ir jį reikia nugyventi pilnatvėje. Nebeliko žodžių „vėliau“, „kada nors“, „kitą savaitę“. Atsirado tik „čia ir dabar“. Kol kvėpuoju, kol mano širdis nori kurti, tol gyvenu.“
Didelę sveikimo kelio dalį užėmė grįžimas į Lietuvą. „Didelę mano naujo gyvenimo dalį sudarė grįžimas į Vilnių. Rytai šiame mieste man tapo geriausiu antidepresantu. Aš tiesiog pradėjau eiti. Lėtai. Be skubėjimo. Bet kiekvieną dieną vis pilniau įkvėpdama gyvenimą. Ir, man atrodo, būtent tada prasidėjo tikrasis mano sveikimas – ne tik kūno, bet ir sielos.“
Kodėl jai tokia artima princesės Catherine istorija
Neatsitiktinai jai itin artima ir Velso princesės Catherine Middleton istorija. Pasak Collette, karališkosios šeimos nariai, kaip ir visi žmonės, nėra apsaugoti nuo ligų.
„Princesė Catherine visą savo ligos kelią ir sveikimo etapą išgyveno labai oriai. Manau, kad ji daugeliui mūsų suteikė drąsos nebesislėpti nuo diagnozės ir atvirai kalbėti apie tai, kaip iš tiesų nelengva sugrįžti į gyvenimą po gydymo.“
Labiausiai ją įkvepia Catherine požiūris į sveikimą. „Kai liga atsitraukia, gyvenimą vėl paimi į savo rankas. Ir tada jau pats sprendi, kaip gyvensi, kokiais žmonėmis apsupsi save, ką valgysi, kiek dėmesio skirsi poilsiui, judėjimui ir savo emocinei sveikatai. Man atrodo, kad neužtenka vien išgyventi. Reikia padaryti viską, kad galėtum gyventi visavertį gyvenimą ir kasdien padėti sau išlikti sveikam.“
Po ligos pasikeitė ir sėkmės samprata. „Aš apskritai nesu žmogus, kuris labai tiki sėkme. Man atrodo, kad žmonės, kurie kažką pasiekia ar sukuria, savo rezultatų nepasiekia dėl sėkmės. Didžiąją dalį sudaro ilgas darbas, disciplina ir strategijos.“
Vis tik šiandien ji sėkmę supranta visai kitaip. „Šiandien sėkmė man yra prabusti ryte. Sėkmė – pamatyti jūrą. Sėkmė – sutikti įdomių žmonių, apkabinti artimuosius ar tiesiog turėti dar vieną dieną kurti. Gyvenime sėkmė man šiandien yra pats rytojus. Dar viena diena, kurią gavau dovanų.“
Būtent ši gyvenimo patirtis paskatino Collette daugiau kalbėti ne tik apie grožį, bet ir apie strategiją, kryptį bei ilgalaikės vertės kūrimą. Pavasarį vienoje didžiausių Baltijos šalių grožio parodų „Pelenė“ ji skaitė seminarą „Tapti vardu. Niujorko mąstymo strategija grožio industrijoje“, o po jo sulaukė šimtų reakcijų.
„Po seminaro sulaukiau labai daug laiškų ir žinučių. Žmonės ne tik dalijosi įspūdžiais, bet ir uždavė daugybę klausimų. Po kiek laiko supratau, kad prie šios temos turiu sugrįžti dar kartą.“
Pasak jos, daugiausia žmonių domino ne makiažo technikos. „Dažniausiai žmonės klausė, kaip mano strategijas pritaikyti Lietuvos rinkoje. Kaip sukurti stiprų savo vardą, kad nebereikėtų nuolat vaikytis klientų, o klientai patys ieškotų tavęs ir kaip ateina tas momentas, kai ne rinka diktuoja sąlygas tau, o tu pradedi diktuoti sąlygas rinkai. Todėl rugpjūčio 23 dieną, 18 valandą, viešbutyje „Kempinski Vilnius“ rengiu naują seminarą, kuriame dalinsiuosi ne motyvacinėmis frazėmis, o konkrečiais įrankiais.
Mano misija nėra tiesiog motyvuoti. Mano tikslas – padėti žmonėms susidėlioti strategiją, kuri veiktų būtent jų gyvenime ir jų profesinėje veikloje. Nes tikiu, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – ji prasideda nuo aiškaus plano.“
Pasak Collette, seminaras nėra apie grožio industriją. Jis apie tai, kaip iš specialisto tapti vardu. „Geras meistras ieško klientų, o vardo ieško patys klientai. Klausimas nėra: „Kaip rasti daugiau klientų?“ Klausimas yra: „Kaip padaryti, kad klientai ieškotų tavęs?“ Atsakymas paprastas, bet tikrai ne lengvas – reikia sukurti savo vardą.“
Profesionalumas prasideda nuo ribų
Pasak Collette, tam vien talento neužtenka. „Tai yra aiškiai apgalvota strategija. Nuo to, kaip tu atrodai, kaip bendrauji, kaip dirbi, koks yra tavo portfolio, kokią rinkos dalį nori užimti, kas yra tavo klientas ir kokia yra tavo marketingo kryptis.“
Seminare ji kalbės apie kainodarą, matomumą, komunikaciją, asmeninį įvaizdį, klientų psichologiją ir Niujorko grožio industrijos mąstymą.
„Noriu, kad žmonės iš šio seminaro išeitų ne tik įkvėpti. Noriu, kad jie išeitų su aiškiu planu, suprasdami, ką turi daryti jau kitą rytą, kad po kelerių metų jų vardą rinkoje žinotų ne dėl sėkmės, o dėl kryptingai sukurtos strategijos.“
Kalbėdama apie Lietuvos grožio industriją, Collette sako labiausiai pasigendanti profesionalumo kultūros.
„Klientas nėra tavo draugė. Tavo elgesys, komunikacija ir požiūris turi turėti aiškias ribas. Tu esi tam, kad suteiktum pasitikėjimo, o ne keltum įtampą. Kad būtum šviesa, o ne triukšmas.“
Misija jau didesnė nei asmeninė karjera
Ji įsitikinusi, kad didžiausia klaida – bandymas būti visiems. „Daugelis grožio specialistų bando daryti viską. Tačiau rinka daug greičiau atpažįsta tuos, kurie turi aiškią kryptį. Daugelis bijo susiaurinti savo kryptį, nes galvoja, kad taip praras galimybes. Mano patirtis sako priešingai. Siaurindami kryptį jūs savęs neapribojate – jūs tampate aiškūs, o būtent aiškumas ir atveda didžiausias galimybes.“
Po seminaro Collette vėl grįš į Ameriką, kur jos laukia nauji projektai Los Andžele ir Niujorke. Vienas svarbiausių jos projektų – tarptautinė kūrybinių talentų agentūra „Fashion Monkeys Artists Agency“, jungianti fotografus, stilistus, vizažistus, modelius, juvelyrikos kūrėjus ir kitus kūrybinių industrijų profesionalus Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
„Labai norėčiau, kad po kelerių metų, kalbant apie kūrybinių talentų agentūras, Lietuvoje pirmiausia būtų ištariamas būtent „Fashion Monkeys Artists Agency“ vardas. Man tai nėra tik dar vienas verslas. Tai galimybė atverti tarptautines duris talentingiems žmonėms ir parodyti, kad Lietuvoje turime kūrėjų, kurie gali dirbti aukščiausiame pasauliniame lygyje.“
Šiandien Collette sako jaučianti, kad jos misija yra didesnė nei asmeninė karjera.
„Aš visada sakau vieną dalyką – mums nepasisekė. Mes tai padarėme. Ir jeigu mes galėjome, jūs taip pat galite. Nėra nieko neįmanomo. Jūsų svajonės nėra mažesnės ar mažiau vertos nei
mano. Tiesiog kiekvieną dieną reikia žengti bent po vieną mažą žingsnį jų link. Būtent iš tokių mažų žingsnių ir gimsta dideli gyvenimo pokyčiai.“
