Praeitą mėnesį Kasparovas lankėsi Amsterdame vykusiame Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, kur Masha Novikova pristatė savo naująjį filmą „Vardan šventos revoliucijos ugnies“. Tai filmas apie Gario Kasparovo nesėkmingą bandymą tapti Rusijos prezidentu praėjusių metų rinkimuose.
Rinkimuose Kasparovas atstovavo Naujosios Rusijos partijai. Filme rodoma, kaip grupelė nacionalistiškai nusiteikusių vaikėzų tyčiojasi iš Kasparovo ir vaizduoja jį kaip JAV marionetę.
Jie sekiodavo jį visur. Jo susitikimai su rinkėjais būdavo nuolat pertraukinėjami. Jo priėjimas prie žiniasklaidos buvo blokuojamas. Vienu metu, jis netgi buvo areštuotas milicijos ir pasodintas penkioms dienoms į kalėjimą.
Buvę geri draugai nuo jo nusisuko. „Daugybė žmonių pamiršo apie mano egzistenciją. Tai man padėjo suprasti, kas yra tikroji draugystė“, – filme pasakoja Kasparovas. Ironiška, kad vienas iš žmonių palaikiusių Kasparovą ir netgi bandžiusių jį aplankyti kalėjime – praeityje buvęs aršiausias jo priešas Anatolijus Karpovas.
Filmas „Vardan šventos revoliucijos ugnies“ – rusiška amerikiečių dokumentinio filmo ,,Karo kambarys“, kuriame pavaizduota Billo Clintono 1992 metų prezidento rinkimų kampanija, versija.
Clintonas galėjo naudotis sėkmingai veikiančiu rinkimų mechanizmu. Jo kampanijos strategai bei atstovai spaudai puikiai susidorojo su iškylančiais skandalais bei efektyviai išnaudojo žiniasklaidą.
Daugybė žmonių pamiršo apie mano egzistenciją. Tai man padėjo suprasti, kas yra tikroji draugystė. Filme pasakoja Kasparovas.
Tuo tarpu Kasparovo rinkimų kampanija nuo pat pradžių buvo pasmerkta žlugti. Filme rodoma, kaip jo susitikimai su rinkėjais nuolat sutrukdomi įsibrovusių apsauginių. Filme pristatomi ištikimiausi Kasparovo rėmėjai, jų kalbos apie lojalumą ir susižavėjimą juo. Jie dalijasi šokiruojančiomis istorijomis, kaip jie buvo gąsdinami ir šantažuojami.
Novikovos filmas atskleidžia, kaip Kasparovo politinė kampanijai nebuvo lemta įsivažiuoti ir galiausiai jam teko atsisakyti savo siekio tapti naujuoju Rusijos prezidentu.
Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio organizatoriai iki paskutinės minutės abejojo, ar Kasparovas pasirodys filmo pristatyme, tačiau jis vis dėlto sugebėjo atvažiuoti.
Kasparovas viešėdamas užsienyje bent vienai ar dviems dienoms gali atsipūsti nuo Putino režimo. „Jie daro jo gyvenimą nepakenčiamu, net Kasparovo sūnų tenka į mokyklą su apsauga lydėti. Pats Kasparovas visą laiką yra stebimas, klausomasi jo telefoninių pokalbių. Apie jį skleidžiama propoganda“ – pasakojo Novikova.
Gal kas ir abejoja Kasparovo sugebėjimais tapti geru politiku, vis dėlto negalima paneigti tiesos, kad jis drąsus žmogus. Ne kiekvienas išdrįstų pasisakyti prieš Putino vykdomą politiką, kai Rusijoje gąsdinami ir žudomi žurnalistai.
Tačiau Kasparovas ištikimas savo įsitikininams. Jisai kritikuoja Vakarus už jų nepankamą atsaką į Rusijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Taip pat jisai parodo, kaip Rusijos oligarchai nustekeno šalies ekonomiką, bet viltingai tikisi, kad dabartinė ekonomikos krizė gali prikelti Rusijos gyventojus iš apatijos. Jis verčia suabejoti Rusijos visuomenėje įsivyravusia tiesa, kad Putinas ir dabartinis prezidentas Dimitrijus Medvedevas yra itin populiarūs.
Kaip filmas rodo, Kasparovas priverstas sumokėti didelę kainą už savo rinkiminę kampaniją prieš Kremlių. Jis visą laiką saugomas asmens sargybinių ir bijomasi, kad jo neištiktų žurnalistų Annos Politkovskajos bei Paulo Klebnikovo likimas.
„Tai ką jūs matote šiame filme, deja, yra tų žmonių, kurie priešinasi dabartiniams Rusijos oligarchams, kasdienybė. O tiems, kas vis dar tiki, kad Putino Rusija yra demokratiška šalis, tikiuosi šis filmas atvers akis.
Gaila, kad šiuo metu Rusija lyginama su Iranu, Kuba, Baltarusija ir panašiomis šalimis. 85 procentai Rusijos gyventojų kenčia Putino režimą. Šis filmas ne apie mane asmeniškai.
Aš nesiekiau politinės karjeros iš egoistinių sumetimų. Rusija yra autoritarinė valstybė. Su kiekviena diena darosi vis sunkiau ir sunkiau gyventi. Panašiai kaip buvo Tarybų Sąjungos laikais – vyrauja KGB režimas. Jeigu kažkas nepatinka, reikia panaikinti, ištrinti. Jiems nepatinka, tai ką aš sakau, todėl manęs nerodo per žiniasklaidą.
Aš neturėjau vilties laimėti rinkimų. Mano tikslas buvo, kad iš esmės tikri rinkimai įvyktų. Politikoje kaip ir šachmatuose – viskas sukasi apie laimėjimus ir pralaimėjimus. Tai ką aš dariau ir darau, neina kalba apie laimėjimą ar pralaimėjimą. Aš tai darau iš savo moralinio įsitkinimo, kad laisvė, demokratija ir žmogaus teisės turi nugalėti“, – sakė Kasparovas festivalio atidarymo ceremonijoje.
