Savo metodiką siekiant nutildyti pernelyg garsiai telefonu šnekantį asmenį G.Bensonas pavadino „sugedusiu telefonu“. Tiesą sakant, stebint eksperimentą būtent taip ir atrodo – kažkieno telefonas „tikrai sugedo“.
G.Bensono metodas – visai paprastas. Garsiai telefonu kalbantį asmenį išgirdęs komikas prisėda greta jo ir vaidina neva pats kalba telefonu. Lygiai taip pat garsiai, tik itin keistai: jis apsimeta dalyvaujantis lygiai tokiame pačiame pokalbyje, kaip ir greta jo sėdintis žmogus.
G.Bensonas ne tik atsako į šalia sėdinčio žmogaus savo pašnekovui užduotus klausimus (pavyzdžiui, jam telefonu paklausus, ar galėtų atvykti 18 valandą, G.Bensonas atsako „Žinoma, 18 valanda man kaip tik), bet ir replikuoja (pavyzdžiui, merginai telefonu pasakius, jog ši parašysianti savo pašnekovui žinutę, G.Bensonas atsako „Puiku, parašyk man žinutę, atrašysiu, ir tada vėl parašyk“).
Šį eksperimentą išdaigininkas atliko būdamas oro uoste, slapta kamera jį įamžino žmona. G.Bensonas įsitikinęs, kad tai – neskausmingas, tačiau veiksmingas būdas galų gale užčiaupti pernelyg garsiai telefonu šnekančių aplinkinių burnas.
