Sekite 15min Google
Vašingtonas į atsisveikinimą su monarchu delegavo JAV Valstybės departamento politinių reikalų sekretoriaus pavaduotoją Allison Hooker. Politikos ekspertų teigimu, toks akivaizdus diplomatinio protokolo nepaisymas gali būti toli gražu ne atsitiktinumas.
Dar prieš laidotuves diplomatijos ekspertas Iveris B.Neumannas perspėjo, jog būtų tikras skandalas, jei JAV neatstovautų bent jau ambasadorius ar aukštesnio rango pareigūnas. Paaiškėjus galutiniam JAV sprendimui, ekspertas savo kritikos neatsiima.
„Lieku prie savo žodžių. Šios administracijos sprendimų priėmimo procesai yra tokie chaotiški, kad iš karto nedaryčiau jokių kategoriškų išvadų, tačiau tai itin keistas būdas elgtis su sąjungininke – atsiųsti taip žemai pareigų hierarchijoje esantį atstovą“, – portalui „Dagbladet“ teigė I.B.Neumannas.
Eksperto manymu, tai gali būti tiesiog D.Trumpo nesugebėjimas laikytis diplomatinio etiketo, tačiau neatmetama ir paslėptos žinutės tikimybė. Jei tai būtų įprastas Užsienio reikalų ministerijos protokolas, toks akibrokštas paprasčiausiai nebūtų įvykęs.
Sąmoningas kirtis dėl Nobelio premijos?
JAV politikos ekspertas Hilmaras Mjelde įžvelgia dar gilesnių motyvų. Jis pabrėžia, kad į tokio lygio ceremonijas įprastai siunčiamas aukščiausios politinės vadovybės atstovas – mažiausiai ministras, tuo tarpu A.Hooker yra visiškai nežinoma figūra.
„Tai galime interpretuoti dvejopai: arba JAV tiesiog nemano, jog tai svarbus įvykis, arba – žinant D.Trumpo mąstymą – tai sąmoningas atsakas Norvegijai ir Nobelio komitetui“, – svarsto H.Mjelde.
Anot jo, D.Trumpo užsienio politika yra glaudžiai susijusi su asmeniškumais.
„Norvegija įžeidė D.Trumpą neskirdama jam Nobelio taikos premijos, o jo elgesys su kitomis valstybėmis tiesiogiai priklauso nuo jo asmeninių santykių ar nuoskaudų“, – rėžė ekspertas.
Rinkiminis mitingas – svarbiau už sąjungininkės gedulą
Norvegijos gynybos studijų instituto docentas Andersas G.Romarheimas neslepia, kad tikėjosi kur kas solidesnės JAV delegacijos.
„Tiesą sakant, maniau, kad valstybės sekretorius Marco Rubio šiam įvykiui skirs prioritetą. Tai galima vertinti kaip akivaizdžiai atvėsusius Norvegijos ir JAV santykius vadinamuoju „Trump 2.1“ laikotarpiu“, – apmaudo neslėpė A.G.Romarheimas. Jis priminė, kad, pavyzdžiui, Baracko Obamos kadencijos metais būtų buvę neįsivaizduojama, jog į karaliaus laidotuves būtų siunčiamas tik sekretoriaus pavaduotojas.
Visgi JAV vadovybės prioritetus puikiai iliustruoja jų dienotvarkė: tuo metu, kai Norvegija laidojo savo karalių, JAV viceprezidentas J.D.Vance'as ir pats D.Trumpas laiką leido Respublikonų partijos rinkiminiame mitinge Dalase. „Jiems šis renginys paprasčiausiai svarbesnis už karaliaus Haraldo V laidotuves“, – konstatavo A.G.Romarheimas.
Atsakymo teko laukti iki paskutinės minutės
Neaiškumas dėl to, kas atvyks iš JAV, tvyrojo kone iki pat laidotuvių išvakarių. Žurnalistams bandant išsiaiškinti delegacijos sudėtį, jie kelias dienas buvo siuntinėjami tarp JAV ambasados Osle, Pentagono ir Baltųjų rūmų. Norvegijos pusė taip pat neturėjo jokių oficialių patvirtinimų.
Tik vėlų antradienio vakarą Baltieji rūmai pagaliau patvirtino, kad atsiuntė Allison Hooker.
Šis diplomatinis sprendimas atrodo dar iškalbingiau prisiminus istoriją: kai 1991 metais buvo laidojamas Norvegijos karalius Olavas V, JAV jam pagarbą atidavė atsiųsdama patį tuometinį šalies viceprezidentą Daną Quayle'ą.
