Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antrojo pasaulinio karo vadų automobiliai: 5. Benito Mussolini – lenktynių gerbėjas

Benito Mussolini „Alfa Romeo“ lenktyniniame automobilyje
Wikipedia.org nuotr. / Benito Mussolini „Alfa Romeo“ lenktyniniame automobilyje
Šaltinis: Antraspasaulinis.net
0
Skaitysiu vėliau
A A

Italijos dučė Benito Mussolini šiame sąraše gali atrodyti neįprastai. Nors buvo Hitlerio sąjungininkas, jis nebuvo tarp asmenų, nulėmusių Antrojo pasaulinio karo baigtį. Tačiau šiame straipsnyje jam vieta buvo garantuota dėl ypatingos automobilių kolekcijos.

Itališki automobiliai garsėja dėl daugelio dalykų: gaminami kaip meno kūriniai, jie visuomet buvo kupini aistros, grožio, elegancijos, o jų sportinį kelią visada lydėjo pergalės. Net šiandien tai išlieka tiesa – itališki automobiliai yra ypatingi, forma yra tokia pat svarbi, o neretai ir svarbesnė už funkciją. Jie kuriami žmonėms, kurie turi skonį automobiliams. Tiems, kuriems automobilis nėra tik transporto priemonė, apibrėžiama skaičiais. Todėl nieko keisto, kad Italijos fašistų vado automobilių kolekcija puikavosi tikrais elegancijos ir aistros kupinais meno kūriniais.

Vienas iš tokių itališkų automobilių gamintojų – „Alfa Romeo“. Su juo fašistų vadą siejo glaudūs ryšiai. Jis ne tik turėjo nemažai šios markės automobilių, bet, Italijos ekonomiką kaustant sąstingiui, pats rūpinosi gamyklos išlikimu. 

1910 m. įkurta „Alfa Romeo“ buvo gana sėkmingai veikianti įmonė, garsėjusi itin gražiais, prabangiais ir greitais automobiliais, laiminčiais įvairias lenktynes, tačiau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir, neišvengiamai, karinės technikos užsakymams, garsusis automobilių gamintojas atsidūrė sudėtingoje finansinėje situacijoje. 1932 m. gamykla buvo praktiškai bankrutavusi, kai Mussolini Pramonės rekonstravimo institutas perėmė kompanijos kontrolę ir pradėjo į ją investuoti. Nors tai valstybės valdomai įmonei yra neįprasta, tačiau nuo to momento „Alfa Romeo“ prasidėjo geriausi laikai. Gimė garsusis 8C, dviejų variklių monstras „Bimotore“, dar keletas lenktyninių ir keleivinių automobilių. Tarp jų buvo ir Mussolini mašinos, kurių keletą būtina paminėti šiame straipsnyje.

Wikipedia.org nuotr./1932 m. „Alfa Romeo 8C“
Wikipedia.org nuotr./1932 m. „Alfa Romeo 8C“

Viena tokių paminėjimo vertų mašinų buvo „6C 2300 Pescara Spyder“ sportinis automobilis, Mussolini padovanotas gamintojo išgelbėjimo proga 1935 m. Tik 60 tokių automobilių buvo pagaminta, o Mussolini „Alfa Romeo“ greičiausiai yra vienintelis iki šių dienų išlikęs kabrioletas. 1936 m. šis automobilis dalyvavo garsiosiose „Mille Miglia“ 1000 mylių lenktynėse, kur užėmė įspūdingą 13-ą vietą. Sportiniai automobiliai ir automobilių sportas Italijos diktatoriui nebuvo svetimi dalykai.

Pagrindinė italų užduotis liko neįvykdyta – vokiečių dominavimas lenktynių trasose tęsėsi

Legendinėse lenktynėse dalyvavo ir kitas Mussolini komandos automobilis. 1937 m. lenktynėse pasirodė visiškai naujas „Alfa Romeo 2300 MM“, tačiau didžioji kova vyko dar 1935 m., kuomet Didžiojo prizo lenktynėse debiutavo pagal paties Mussolini įsakymą pagamintas „Alfa Romeo 8C-35“. 

Gamintas su vienu tikslu – aplenkti dominavusias, nacistinės Vokietijos finansuojamas komandas „Auto union“ („Audi“) ir „Mercedes-Benz“, automobilis debiutavo Italijoje vykusiose lenktynėse, kur parodė greičiausią vieno rato įveikimo laiką ir lenktynininką Tazio Nuvolari užkėlė ant antrojo podiumo laiptelio. 1936 m. lenktynininkas su šiuo „Alfa Romeo“ laimėjo „Coppa Ciano“ lenktynes.

Būtina pasakyti, kad pagrindinė užduotis liko neįvykdyta – vokiečių dominavimas trasose tęsėsi, tačiau automobilis tapo „Scuderia Ferrari“ komandos istorijos dalimi ir puikiu Mussolini eros automobilių kūrimo pavyzdžiu.

Wikipedia.org nuotr./„Alfa Romeo 6C 2300“
Wikipedia.org nuotr./„Alfa Romeo 6C 2300“

Tais laikais visose šalyse politinių lyderių paradai buvo itin populiarūs, todėl buvo išnaudojami kaip viešųjų ryšių palaikymo priemonė. Todėl ir Mussolini reikėjo paradinio kabrioleto, kuriame galėtų išdidžiai važiuoti pro susirinkusias minias. 

Nors B.Mussolini mėgo būti vežiojamas, jam buvo svarbu kokiame automobilyje jį pamatys minios žmonių, kokia mašina reprezentuos ir garsins Italiją visame pasaulyje

1937 m. tokiu automobiliu tapo „Alfa Romeo 6C 2300B“. Pastabesniam skaitytojui šie skaičiai pasirodys ne kartą šiame straipsnyje minėti – tuo metu stiprėjanti „Alfa Romeo“ išnaudojo kuriamas automobilių bazes įvairiems kėbulams. Šis buvo keturių durų kabrioletas. Vyriausybė buvo užsakiusiu septynias tokias mašinas, tačiau tik viena tapo vieninteliu oficialiu Mussolini automobiliu. Ja buvo vežamas ir pats Hitleris savo vizito Italijoje metu 1938 m. 

Nors Mussolini ir „Alfa Romeo“ siejo tvirti ryšiai, Italijos premjeras turėjo ir kitų markių automobilių. Savo vizito metu Hitleris spėjo pasivažinėti ir nauju Italijos diktatoriaus „FIAT Torpedo 2800“ limuzinu, o pats italų fašistų vadas naudojosi bent keliais „Lancia Astura“ kabrioletais.

Taigi, B. Mussolini buvo automobilių entuziastas. Nors mėgo būti vežiojamas, automobilių kultūra jam rūpėjo, kaip ir buvo svarbu kokiame automobilyje jį pamatys minios žmonių, kokia mašina reprezentuos ir garsins Italiją visame pasaulyje. Todėl jis žavėjosi „Alfa Romeo“, kuris iki pat devintojo dešimtmečio priklausė Pramonės rekonstravimo institutui, kadaise sukurtam Mussolini. 

Gatsbyonline.com nuotr./„Volkswagen Kafer“
Gatsbyonline.com nuotr./„Volkswagen Kafer“

Jei „Volkswagen“ galime laikyti Hitlerio palikimu, išlikusiu iki šių dienų, tai „Alfa Romeo“, Mussolinio išgelbėta nuo bankrutavimo, yra jo palikimas – abiem šiais gamintojais automobilių mylėtojai džiaugiasi iki šių dienų, nesusimąstydami, kad jų istorijos vagą formavo ir garsūs diktatoriai.

Taip trumpai peržvelgę keleto politinių lyderių automobilių istorijas galime daug pasakyti ir apie jų asmenybes. Winstonas Churchillis buvo automobilių entuziastas, mėgęs vairuoti ir domėjęsis mašinomis. Tačiau didžiausias automobilių entuziastas šiame sąraše yra B.Mussolini, kuris nuo bankroto išgelbėjo legendinę kompaniją „Alfa Romeo“. Jis domėjosi automobilių sportu, vertino mašinų eleganciją ir greitį. Negalima dar kartą nepaminėti ir JAV prezidento Franklino D. Roosevelto, kuris, nepaisydamas savo negalios, vairavo. 

Du garsiausi Europos diktatoriai – Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris nebuvo tokie entuziastai. Pirmasis buvo labiau susirūpinęs savo saugumu, o antrasis, regis, netgi nemėgo vairuoti. Tačiau būtent Adolfas Hitleris išliks automobilių istorijoje kaip žmogus, davęs pradžią „Volkswagen“ markei ir Vokietiją garsinantiems greitkeliams. Lyderiai šiuo atžvilgiu buvo patriotai: mėgstamiausi politikų automobiliai buvo pagaminti jų šalyse, taip skatinant pramonę ir pasididžiavimą nacionaliniais gaminiais.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Gazas