1. Dažniau pagalvokite apie laimę. Kurdamos santykius su vyru, turėkite tikslą. Visos norime būti laimingos ir laimingu padaryti JĮ. Priminkite tai sau, kai kils noras jį mokyti, auklėti, kritikuoti ir barti. Kai imsite pavydėti, tardyti, reikšti nuomonę apie kvailus jo draugelius, ginčytis dėl politikos, ekonomikos ir jo apatinių spalvos. Psichologai, konsultuojantys poras, dažniausiai iš vyrų girdi vieną ir tą patį: „Žmona sugeba sukurti problemas iš nieko ir išvystyti jas iki tragedijų, kuriose visada kaltas aš.“
2. Nepamirškite jo girti. Net jei abi jo rankos kairės ir nei jis ką prikalti, nei ką pataisyti moka ir apskritai pasitaikė nekoks egzempliorius, atsakykite sau: o tai ką tokia graži ir protinga su juo veikia? Arba nutraukite agoniją ir išeikite, arba raskite jo privalumų. Apie savo trūkumus jis jau žino iš savo bumbančios mamos ar griežtos viršininkės. Parodykite, kad jis nėra visiškas lūzeris. Girti – tai nereiškia pataikauti, tai reiškia žvelgti į žmogų, ieškant gerųjų jo pusių (parodykite bent vieną!).
3. Viešai jo nežeminkite. Filmuose visai smagu pasijuokti iš epizodų, kai pora restorane ima triukšmingai aiškintis santykius ir daužyti taures, tačiau realybėje nešiurpinkite aplinkinių, be to, atminkite, kad vyrams viešas jų įvaizdis yra daug svarbesnis nei moterims. Ir kai pavyzdingą ir sėkmingą vyrą, girdint jo draugams ar kolegoms, apšaukia ar sarkastiškai iš jo pasityčioja antroji pusė, vyras tai išgyvena kaip peilį į nugarą. Gal kada nors atleis, bet niekada neužmirš.
4. Nesikreipkite į jį deminutyvais. Andriuk, kiškuti, katinėli, mažuti – manote, kad jam tai patinka? Tam, kuris svajonėse save regi Andriumi Didžiuoju? Tai lygiai tas pats, jei jis imtų jus vadinti „padružke“ ar „didžiapape“. Geriaus tuos malonybinius žodelius palikite atvejui, kai esate tik dviese. Pavyzdžiui, jei kolegoms girdint vadinsite jį katinėliu, tai aplinkiniai pamanys, kad jis po jūsų padu. Vyras irgi pasijus nesmagiai, kad viešinate jųdviejų santykių pobūdį. Net jei jis namie jums šlepetes nešioja, nepaverskite jo naminiu šuneliu viešoje vietoje.
5. Palaikykite net pačias idiotiškiausias jo iniciatyvas. Na, tegul jis pakliedi ta poledine žūkle, mokosi pūsti tromboną, kolekcionuoja molinius sodo nykštukus, balkone rūko žuvį – kas jums nepatinka? Troškimas priešintis naujoms iniciatyvoms mumyse jau užkoduotas – juk norime jaustis saugios ir nekenčiame jokių pasikeitimų. Bet pergudraukite gamtą. Negi nauja jo aistra tokia pasibaisėtina? Na, sugalvojo imtis staliaus darbų, užgriozdė visus kampus, tai ką? Pabraidykite po pjuvenas kurį laiką neburbėdama – pamatysite , kokia nežemiška šviesa nušvis mylimojo veidas.
6. Puoškitės jam, o ne klasiokų susitikimui. Na, gerai užmetėte jam apynasrį, prijaukinote, apgyvendinote savo būste. Turite. Viskas? Niekur nedings? Antras pagal svarbą dalykėlis, kuriuo skundžiasi vyrai psichologams (pirmąjį aptarėme 1 punkte), yra toks: „Po to, kai kartu apsigyvenome, ji apsileido ir nustojo gražintis.“ Na, jeigu jis susižavėjo mokslininke taukuotais plaukais ir bobutišku sijonu, bent jau suprato, ko tikėtis, bet jei jo dėmesį patraukė pupytė su aukštakulniais ir Marilyn Monroe šukuosena, kuri vėliau pavirto sena davatka – tai jam jau smūgis, patikėkit. Banalu, šimtą kartų aptarta, bet moterys namuose kažkodėl virsta į aseksualius vaiduoklius. Net musulmonės stebisi, kad vakarietės puošiasi labiau dėl svetimo vyro nei dėl savo. O jos elgiasi atvirkščiai: nuo svetimų vyrų akių savo grožį slepia, o saviškiui dovanoja pritrenkiantį reginį.
7. Supraskite – jis teisus. Ir taškas. Tik nereikia protestuoti! Pagalvokite – juk tai taip patogu. Vyrai jau savaime pritaikyti spręsti problemas ir tampyti nešulius. Kodėl tai daryti turėtumėte jūs? Viskas priklauso nuo požiūrio. Viena mielai atsirems į paduotą vyro ranką, kita purkštels, kad taip pažeidžiamos jos teisės. Jums spręsti, kokia būti. Padovanokite jam džiaugsmą jaustis stipriu, surasti išeičių iš beviltiškų situacijų, žodžiu, suteikite galimybę griežti pirmuoju smuiku. Leiskite jam vesti – kaip šokyje. Realizuokite savo valdžios troškimą (jei tokį turite) kitose sferose.
8. Kalbėkite tiesiai, be užuolankų. Vyrai ne visada supranta užuominas, jie nelinkę kalbėti Ezopo kalba. Kai vyras nori parduoti klientams partiją motociklų, jis sako: „Žinomas gamintojas, patikimas modelis, galime nuleisti 7 procentus“, o ne svaičioja kažką apie geležinius žirgus. Taigi, kalbėkite vyrų kalba – paprastai ir aiškiai. Pasakymą „Tu manęs jau nemyli, ar ne? Nes visi namai prikiaulinti!“ patartina keisti į „Man nusibodo iš visų kampų rinkti sliekus ir lervas, laukiančias tavo žvejybos, ne tam mane mama augino, gal pasisamdyk namų tvarkytoją.“
Pabandom pagyventi kitaip? O jei sakome, „Kodėl aš pirma? Kodėl ne jis?“, tai tiek tų santykių mums tereikia, tiek jų tenusipelnome. Kur prasideda matematika, jausmų impulsams nelabai belieka vietos. Geriau neskaičiuoti, kas ką duoda, įneša, o žiūrėti, ką galime pačios padaryti, kad būtume laimingos, o gyvenimas su tuo žmogumi po vienu stogu būtų vis džiugesnis ir įdomesnis. Mažiau įtampos – daugiau gyvasties!
